Kaip atrodo povandeninio pasaulio pietūs

Lietuvos jūrų muziejaus akvariumų užkulisiuose slypi speciali pašarų ruošimo zona. Būtent čia prasideda kiekviena žuvų maitinimo diena. Čia yra ruošiamas ir auginamas maistas muziejaus akvariumų žuvims / Vidmanto Balkūno nuotr.
Alma Lietuvos jūrų muziejuje dirba nuo 1978 metų. Viena jos kasdienių užduočių – paruošti maistą šimtams akvariumų gyventojų / Vidmanto Balkūno nuotr.
Atitirpintos strimėlės rūšiuojamos ir skirstomos į atskiras talpas. Kiekvienai žuvų rūšiai tenka skirtingo dydžio ir kiekio porcijos / Vidmanto Balkūno nuotr.
Dalis muziejaus gyventojų maitinami smulkia Baltijos ir kitų jūrų žuvimi. Tokie pašarai savo maistine verte artimi natūraliam grobiui / Vidmanto Balkūno nuotr.
Alma suskaldo sušaldytus lervų masės gabaliukus. Taip jie greičiau atšils ir bus galima patiekti žuvims / Vidmanto Balkūno nuotr.
Tai tik dalis kasdien žuvų gaunamos valgiaraščio – krevetės, midijos, žuvys, žuvų filė ir kiti pašarai. Skirtingos rūšys maitinamos nevienodu maistu / Vidmanto Balkūno nuotr.
Dalis pašarų laikomi šaldytuvuose ir išimami tik prieš šėrimą. Taip užtikrinama jų kokybė ir šviežumas / Vidmanto Balkūno nuotr.
Kai kurioms žuvims maistas ne tik atitirpinamas, bet ir supjaustomas mažais gabalėliais. Tai leidžia kiekvienam gyvūnui lengviau suėsti savo porciją / Vidmanto Balkūno nuotr.
Iš vienos žuvies gali būti paruošiamos kelios skirtingo dydžio porcijos. Smulkesni gabalėliai skiriami mažesnėms rūšims ir jauniems gyvūnams. pašaras turi būti ne tik tinkamos sudėties, bet ir tiksliai pritaikytas dydžiui, stadijai, temperatūrai, vandens kokybei ir konkrečios žuvies būklei / Vidmanto Balkūno nuotr.
Paruoštas maistas sudedamas į atskiras dėžutes. Kiekviena jų skirta konkrečiam akvariumui arba jo gyventojų grupei / Vidmanto Balkūno nuotr.
Didžiajame akvariume gyvena vieni įspūdingiausių muziejaus gyventojų – Didieji ir Rusiškieji eršketai. Jų maitinimas reikalauja ypatingo pasirengimo / Vidmanto Balkūno nuotr.
Prieš leisdamasis į vandenį naras dar kartą patikrina įrangą. Eršketų maitinimas vyksta tiesiog po vandeniu. Narui su specialiu kostiumu deguonies padavimas užtikrinamas per žarną, kuria tiekiamas oras. Dėl to jam nereikia balionų ir jis gali laisviau judėti po vandeniu / Vidmanto Balkūno nuotr.
Prieš paneriant žuvų maišas paduodamas narui. Eršketai šeriami individualiai, kad kiekvienas gautų jam skirtą porciją / Vidmanto Balkūno nuotr.
Pirmieji muziejaus eršketai į Lietuvą atkeliavo iš Volgos žiočių prieš daugiau nei penkiolika metų ir šiandien jau yra perkopę dviejų metrų ilgį / Vidmanto Balkūno nuotr.
Po vandeniu vykstantis maitinimas primena savotišką ritualą. Eršketai yra ištreniruoti žuvis gauti tik priplaukę ir snukiu narui bakstelėję į ranką. Tuomet jam į žiotis įdedamas reikiamas kiekis žuvų / Vidmanto Balkūno nuotr.
Alma sako, kad kai kurios žuvys ją jau atpažįsta ir vos atėjus priplaukia žinodamos, kad gaus maisto / Vidmanto Balkūno nuotr.
Lietuvos jūrų muziejaus akvariumuose gyvena 565 žuvys ir bestuburiai, priklausantys 182 rūšims. Visoms rūšims parenkamas tinkantis maistas / Vidmanto Balkūno nuotr.
Žuvims skirtų pašarų įvairovė yra kaip geram prabangiam restorane -  3 rūšių šaldytos okeaninės krevetės, midijos, širdutės, įvairi žuvis, kalmarai bei įvairūs sausi pašarai tokie kaip džiovinti jūriniai dumbliai, dribsniai, spirulina, granuliuoti gyvūninės ir augalinės kilmės pašarai, gyvi vėžiagyv / Vidmanto Balkūno nuotr.
Žuvims skirtų pašarų įvairovė yra kaip geram prabangiam restorane -  3 rūšių šaldytos okeaninės krevetės, midijos, širdutės, įvairi žuvis, kalmarai bei įvairūs sausi pašarai tokie kaip džiovinti jūriniai dumbliai, dribsniai, spirulina, granuliuoti gyvūninės ir augalinės kilmės pašarai, gyvi vėžiagyv / Vidmanto Balkūno nuotr.
Žuvys šeriamos iš specialių techninių patalpų, kurios yra nematomos eiliniams muziejaus lankytojams / Vidmanto Balkūno nuotr.
Smulkiosios žuvys šeriamos uodo lervomis. Šėrimo metu smulkesnės žuvys greitai susiburia prie paskleidžiamo pašaro ir konkuruoja dėl kiekvieno kąsnio / Vidmanto Balkūno nuotr.
Kiekvieną dieną muziejaus darbuotojai neša kelis kilogramų pašarų į skirtingus akvariumus, kuriuose gyvena šimtai gyvūnų. Per mėnesį žuvims sušeriama maždaug 150 kg. maisto / Vidmanto Balkūno nuotr.
Plėšriosios ir taikiosios žuvys gauna skirtingą maistą – racionas sudaromas atsižvelgiant į natūralią jų mitybą gamtoje. Ešeriai – vieni aktyviausių ir plėšriausių gėlavandenių akvariumų gyventojų / Vidmanto Balkūno nuotr.
Rajoms atitirpinant maistą prarandama dalis maistinių medžiagų, todėl papildai naudojami kaip standartinė kompensavimo priemonė / Vidmanto Balkūno nuotr.
Akvariumų priežiūros patalpose kasdien ruošiami ir porcijuojami pašarai daugiau kaip puspenkto šimto žuvų ir bestuburių. Dalis jų šeriamos kasdien, o tokie kaip eršketai – dukart per savaitę / Vidmanto Balkūno nuotr.
Ekspozicijoje gyvenančios plėšriosios žuvys demonstruoja natūralų medžioklės elgesį ir greitai pagauna numestą grobį / Vidmanto Balkūno nuotr.
Muziejaus darbuotojai Baltijos jūroje kartas gaudo ir gyvas krevečių bei planktonines mizides, kurios praverčia pripratinant naujai įsigytas žuvis prie šaldytų bei dirbtinės kilmės pašarų / Vidmanto Balkūno nuotr.
Alma savo darbą baigia po keletos valandų – kai įsitikina, kad jos šeriamos žuvys ir akvariumų gyventojai visi paėdė ir gerai jaučiasi / Vidmanto Balkūno nuotr.

Naujausios fotogalerijos

Galerijų katalogai