Nukankinti ir atsigavę arkliai

Kapucinas. Iš pradžių savanoriai juokais kalbėjo, kad tai turbūt asiliukas. Jis net garsus skleidė, kaip asiliukas. Buvo labai baikštus, nepasitikintis žmonėmis. Dabar jis sparčiai auga, keičiasi ir pagaliau darosi panašus į tikrą arklį bei tampa tikru žmogaus draugu. / ŽGA nuotr.
Grikis. Mažylis, kurį ŽGA skubėjo išvežti, nes baiminosi, kad ta naktis jam galėjo būti paskutinė. Išsekęs, be mamos, liūdnas ir vienišas – tokį jį išvydo savanoriai A.A.Kaušakio ūkyje. Dabar jis tarsi naujai gimęs, yra žaismingas, žvalus, stiprus ir domisi aplinkiniu pasauliu bei žmonėmis.  / ŽGA nuotr.
Kakava. Ji turėjo būti humaniškai užmigdyta, nes išvežimo dieną pati nepajėgė atsistoti. Tinkama veterinarinė pagalba bei rūpestis ir dabar ji jaučiasi puikiai. O greičiausiai netgi turės kumeliuką bei taps mamyte. / ŽGA nuotr.
Penkė. Ji buvo stipriausia iš šešetuko. Mėgdavo pamokyti tuos, kurie peržengia jos teritorijos ribas. Vėliau buvo atskirta nuo kitų, kad neužsikrėstų ligomis bei nestumdytų silpnųjų, kurie tada vos pastovėjo ant kojų. Dabar ji dar labiau sustiprėjusi ir jaučiasi puikiai. / ŽGA nuotr.
Zabava. Kitaip dar vadinta mamyte. Pirmąją savaitę buvo įnirtingai kovojama dėl jos gyvybės. Paveikta leptospirozės, ji negalėdavo atsikelti. Todėl ją reikėdavo statyti ant kojų ir stiprinti. Savanoriai jai nuolat kartojo: “tu stipri, tu nepasiduosi, tu išgyvensi”. Ir iš tikrųjų ji nepasidavė, o dab / ŽGA nuotr.

Naujausios fotogalerijos

Galerijų katalogai