Šatrijos Ragana: „Trumpai težydi rožės“. Bet Židikuose jos nevysta

Židikų bažnyčia / Ramūno Guigos nuotr.
Marija (centre) su kuklia, susuktų kasų šukuosena. Pirmas iš kairės – K. Bukontas.  / Muziejaus archyvo nuotr.
Marijos Pečkausklautės kapas-koplyčia Židikuose. Ketvirtas kapas iš kairės – kunigo Kazimiero Bukonto (1772 – 1961) / Jūratės Mičiulienės nuotr.
„Dažnai žmonės net nustemba sužinoję, kad Židikuose yra rašytojos muziejus. Prie kelio į miestelį jokios rodyklės nėra“, – pasakojo Šatrijos Raganos memorialinio muziejaus (Mažeikių muziejaus filialo) muziejininkė Erika Skeivienė / Ramūno Guigos nuotr.
Muziejuje saugoma Marijos su aviliu iš jos bityno nuotrauka / Ramūno Guigos nuotr.
Marijos sesers Sofijos rankdarbių stalelis iš Karelijos beržo / Ramūno Guigos nuotr.
Šatrijos Raganos muziejus įsikūręs su rašytoja nesusijusiame name / Jūratės Mičiulienės nuotr.
Skrynia, į kurią tilpdavo rašytojos daiktai ne vieną kartą kraustantis iš vietos į vietą / Ramūno Guigos nuotr.
Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana / Muziejaus archyvo nuotr
Šalia koplyčios – sesers Sofijos kapas. /  Jūratės Mičiulienės nuotr.
Kelias nuo bažnyčios į dabartinį Šatrijos Raganos muziejų ir aplink išsibarstę Židikų namai / Ramūno Guigos nuotr.
Suvenyrai iš Šveicarijos / Ramūno Guigos nuotr.
Marijos parašas gavus honorarą už knygelę „Lietuvos bitininkas“ / Ramūno Guigos nuotr.
Marija (kairėje) su motina, seserimi Sofija, broliais Vincentu ir Steponu bei jaunu, į Užventį atsikrausčiusiu kunigu K.Bukontu / Muziejaus archyvo nuotr.
Rašytojos rašomasis stalas ir fortepionas, prie kurio praleista daug vakarų muzikuojant su jaunu kunigu K. Bukontu / Ramūno Guigos nuotr.
Marija (dešinėje) su seserimi ir K. Bukontu / Muziejaus archyvo nuotr.
Muziejuje saugoma viena iš paskutiniųjų Marijos nuotraukų. Čia ji jau sunkiai sirgdama sėdi klebonijos sodelyje sulankstomoje kėdėje. Šalia – kunigo K. Bukonto medžioklinis šuo. / Ramūno Guigos nuotr.
Marijos naudoti arbatos puodeliai / Ramūno Guigos nuotr.
Šioje klebonijos spintoje Marija visad turėdavo saldainėlių našlaičiams pradžiuginti / Ramūno Guigos nuotr.
Pečkauskų šeimos kėdė. Muziejus laukia, kol atsiras galintys nuausti tokio pat rašto gobeleną / Ramūno Guigos nuotr.
Panelės mokytojos bateliai, parsivežti iš studijų Šveicarijoje / Ramūno Guigos nuotr.
„Aš esu Šatrijos Raganos kūrybos gerbėja ir labai norėjau atvykti į Židikus“, – sakė atsitiktinai sutikta gimnazistė iš Vilniaus Aušra Šileikytė (trečia iš kairės), po literatūrines vietas vasarą keliavusi su mama Virginija, draugu Arkadijum ir tėčiu Audrium / Ramūno Guigos nuotr.
Marijos Pečkauskaitės kapas koplyčioje paskutinį kartą buvo restauruotas 2002 metais. Tada jis papuoštas iš Uralo parvežto balto marmuro plokšte / Ramūno Guigos nuotr.
Židikų Šatrijos Raganos gimnazija / Ramūno Guigos nuotr.
Namas Židikuose, kurį buvo nusipirkusi Marija, bet jame apgyvendino vaistininkes ir daktarą / Ramūno Guigos nuotr.
1900 metais statyta Židikų klebonija, kur Marija praleido penkiolika paskutiniųjų savo gyvenimo metų, išlikusi iki šiol.  / Jūratės Mičiulienės nuotr.
Šatrijos Raganos laidotuvės Židikuose 1930 metų liepos pabaigoje.  / Muziejaus archyvo nuotr.
Kai 1929 metais Marijai buvo suteiktas kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinas, sunkiai sirgdama ji jau negalėjo nuvykti jo atsiimti. Ordinas buvo atvežtas į Židikus. Ji dar sugebėjo apsirengti ir prie klebonijos durų su apdovanojimu nusifotografuoti.  / Maironio lietuvių literatūros muziejaus archyvo nuotr.
Marija su mama, broliu ir kunigu K. Bukontu (antroje eilėje).  / Muziejaus archyvo nuotr.
Marija (kairėje) su mama ir seserimi bei kunigu K. Bukontu (pirmas iš kairės, stovi), 1908.  / Šiaulių „Aušros“ muziejaus nuotr.

Naujausios fotogalerijos

Galerijų katalogai