Sovietinėje Lietuvoje veikusios neformalios jaunimo grupuotės

Hipių judėjimui prijautę nenustatyti jaunuoliai. [1978‒1990 m.] / Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Stiliagas pašiepiančios karikatūros skelbtos sovietinėje spaudoje / Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Olegas Zacharenkovas, aktyvus hipių judėjimo dalyvis, dainų autorius ir atlikėjas. (1970‒1976 m.) / Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Olegas Lobanovas (kairėje), vienas hipių judėjimo Lietuvoje pradininkų / Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Kauno šokių klube „Kaspinas“ muzikuojantys (iš dešinės) Genadijus Slavinskas ir Aleksandras Jegorovas-Džyza. 1970 m. / Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Pirmoje eilėje iš kairės: 1. Jonas Stulpinas (nusisukęs šonu), 2. Arkadijus Vinokuras, 3. Lionginas Leščinskas. Antroje eilėje iš kairės: 1. Aleksandras Jevgenjevas, 2. Nathanas Gitkindas, 3. Gediminas Alekna. 1970 m. spalio mėn. / Asmeninio Arkadijaus Vinokuro archyvo nuotr.
Kauno hipiai kelionėje į Taliną. Iš kairės: 1. Aleksandras Jevgenjevas, 2. Arkadijus Vinokuras, 3. Algis Rimaitis, 4. Jonas Stulpinas, 5. Gediminas Alekna, 6. Nathanas Gitkindas. 1970 m. spalio mėn. / Asmeninio Arkadijaus Vinokuro archyvo nuotr.
Kauno hipiai su svečiais iš Latvijos ir Estijos. Antras iš kairės Lionginas Leščinskas-Leščius, už jo dešiniau Aleksandras Jegorovas-Džyza. [1970‒1971 m.] / Asmeninio Silvijos Kurienės archyvo nuotr.
Vytautas Kaladė, hipių judėjimui prijautęs aktyvus 1972 m. Kauno įvykių dalyvis. 1972 m. gegužės 19 d. / Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Hipių judėjimui prijautę nenustatyti jaunuoliai. [1970‒1980 m.] / Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Hipių judėjimui prijautę nenustatyti jaunuoliai. [1970‒1980 m.] / Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Hipių judėjimui prijautę nenustatyti jaunuoliai. [1978‒1990 m.] / Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Hipių judėjimui prijautę nenustatyti jaunuoliai. [1978‒1990 m.] / Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Hipių judėjimui prijautę nenustatyti jaunuoliai. [1978‒1990 m.] / Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Hipių judėjimui prijautę nenustatyti jaunuoliai. [1978‒1990 m.] / Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Hipių judėjimui prijautę nenustatyti jaunuoliai. [1978‒1990 m.] / Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Hipius pašiepianti karikatūra sovietinio satyros ir humoro žurnalo „Krokodil“ viršelyje. 1969 m. rugsėjo mėn. / Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Grupė hipių judėjimui prijautusių jaunuolių / Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Nelegalaus roko festivalio, suorganizuoto Alvito Taunio ir jo bičiulių iniciatyva Vilniaus „Žirmūnų“ restorane, publika. 1970 m. / Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Roko grupė „Gėlių vaikai“. Sėdi su gitara grupės lyderis Stasys Daugirdas. 1969 m. / Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Liutauras Kazakevičius. [1976‒1980 m.] / Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Liutauras Kazakevičius (kairėje) ir Gitenis Umbrasas. [1976‒1980 m.] / Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Grupė hipių judėjimui prijautusių vilniečių su bičiuliais iš Latvijos ir Estijos. Pirmoje eilėje antras iš kairės guli poetas Rimas Burokas (1953‒1980). Antroje eilėje trečia iš kairės Silvija Vilytė-Burokienė. Trečioje eilėje ketvirtas iš kairės poetas Edmondas Kelmickas. [1975‒1979 m.] / Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Grupė hipių judėjimui prijautusių vilniečių Nidoje. Iš kairės nuo apačios: 1. Rimas Burneika, 2. Naglis Nasvytis, 3. Saulius Baltakis, 7-8. seserys Dalia ir Laima Alaunytės. [1974‒1978 m.] / Asmeninio Silvijos Kurienės archyvo nuotr.
Vadinamasis „Marijos kiemelis“, buvusiame Dominikonų vienuolyne Vilniuje, K. Giedrio (dabar – Šv. Ignoto) gatvėje, populiari ne vienos kartos neformalių jaunimo grupuočių narių susibūrimo vieta / Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Kavinė „Vaiva“ Vilniuje, M. Gorkio (dabar – Pilies) gatvėje, populiari ne vienos kartos neformalių jaunimo grupuočių narių susibūrimo vieta / Asmeninio Silvijos Kurienės archyvo nuotr.
Grupė hipių judėjimui prijautusių jaunuolių. Iš kairės: 1. Gitenis Umbrasas, 2. Rimas Morkūnas, 3. Gintautas Tiškus. / Asmeninio Gintauto Tiškaus archyvo nuotr.
Antisovietinio turinio lapelis, 1984 m. kovo 29 d. išplatintas Vilniaus senamiestyje. 1984 m. kovo mėn. / Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Vytautas Vincas Neverauskas, Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Vilniaus m. skyriaus viršininkas (1983‒1987 m.). Ne anksčiau kaip 1983 m. balandžio mėn. / Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Vladas Bagdanavičius, Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Vilniaus m. skyriaus vyresnysis operatyvinis įgaliotinis (1984‒1986 m.). Ne vėliau kaip 1982 m. liepos mėn. / Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Aleksandr Irgašev, Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Vilniaus m. skyriaus operatyvinis įgaliotinis (1983‒1988 m.). Ne vėliau kaip 1985 m. gruodžio mėn. / Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Vilniaus m. skyriaus nenustatyto darbuotojo pranešimo ištrauka. / Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Pankams prijautusių nenustatytų jaunuolių grupė. / Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Pankų judėjimui prijautę vilniečiai. 1984 m. birželio mėn. / Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Užrašas ant pastato Vilniuje, Lazdynų rajone. [1983‒1985 m.] / Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Pankams prijautusių nenustatytų jaunuolių grupė. [1982‒1985 m.] / Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Pankams prijautusių nenustatytų jaunuolių grupė. [1982‒1985 m.] / Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Vilniaus senamiestyje muzikuojantys jaunuoliai. Centre su gitara Aleksas Bezginas, grupės Hilda Blues Band įkūrėjas ir lyderis. 1984 m. / Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Vikintas Darius Šimanskas-Varveklis, aktyvus pankų judėjimo dalyvis. 1986 m. / Asmeninio Nėriaus Pečiūros archyvo nuotr.
Edgaras Lazurkevičius-Drakonas ir Vikintas Darius Šimanskas-Varveklis / Asmeninio Nėriaus Pečiūros archyvo nuotr.
Vikintas Darius Šimanskas-Varveklis prie kavinės „Vaiva“ Vilniuje, M. Gorkio (dabar – Pilies) gatvėje, populiarios ne vienos kartos neformalių jaunimo grupuočių narių susibūrimo vietos. 1987 m. / Asmeninio Nėriaus Pečiūros archyvo nuotr.
Pankroko grupės „Komanda V“ nariai Nėrius Pečiūra-Atsuktuvas ir Vikintas Darius Šimanskas-Varveklis (stovi prie mikrofono) Vilniaus roko klubo atidarymo koncerte Vilniaus lengvosios atletikos manieže. 1987 m. kovo 8 d. / Asmeninio Nėriaus Pečiūros archyvo nuotr.
Pankroko grupės „Komanda V“ nariai Nėrius Pečiūra-Atsuktuvas ir Vikintas Darius Šimanskas-Varveklis (stovi prie mikrofono) Vilniaus roko klubo atidarymo koncerte Vilniaus lengvosios atletikos manieže / Asmeninio Nėriaus Pečiūros archyvo nuotr.
Pankai sinchroniškai gaivinasi. Iš kairės: 1. Nėrius Pečiūra-Atsuktuvas, 2. Vikintas Darius Šimanskas-Varveklis, 3. buvusi Varveklio žmona Silva (vardas). [1987‒1988 m.]. / Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Dainius Šeštokas-Kablys (1967‒2005) / Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Būtinosios karinės tarnybos sovietų armijoje vengiantis Dainius Šeštokas-Kablys Kauno psichiatrijos ligoninėje. 1986 m. / Asmeninio Nėriaus Pečiūros archyvo nuotr.
Vilniaus pankai. Iš kairės1. Dainius Šeštokas-Kablys,2. Stasys Pūkinis-Jautis,3. Rolandas Gaušys-Rolis. 1990 m. / Asmeninio Rolando Gaušio archyvo nuotr.
Antisovietinis šūkis, 1983 m. vasario 16 d. išvakarėse pastebėtas ant sienos Vilniuje tarp tuometinės J. Paleckio gatvės namų Nr. 10 ir Nr. 12. 1983 m. vasario mėn. / Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Antisovietinis šūkis, 1983 m. vasario 16 d. išvakarėse pastebėtas ant sienos Vilniuje tarp tuometinės J. Paleckio gatvės namų Nr. 10 ir Nr. 12. 1983 m. / Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Pankiškos išvaizdos nenustatytas jaunuolis [1984‒1986 m.] / Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Pankiškos išvaizdos nenustatytas jaunuolis [1984‒1986 m.] / Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Kavinė „Vaiva“ Vilniuje, M. Gorkio (dabar – Pilies) gatvėje, populiari ne vienos kartos neformalių jaunimo grupuočių narių susibūrimo vieta. 1986 m. / Asmeninio Vaidoto Jakubonio archyvo nuotr.
Vilniaus pankai su svečiais iš Kaliningrado. 1987 m. / Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Vilniaus pankai su svečiais iš Kaliningrado. 1987 m111 / Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Pankų laikraštis ‒ fenzinas „Mūsų ašigalyje“, 1987‒1989 m. savilaidos būdu leistas Nėriaus Pečiūros-Atsuktuvo ir Ernesto Volodzkos-Ernio iniciatyva. / Asmeninio Nėriaus Pečiūros archyvo nuotr.
Vilniaus pankai. Iš kairės 1. buvusi Vikinto Dariaus Šimansko-Varveklio žmona Silva (vardas), 2. Vikintas Darius Šimanskas-Varveklis, 3. Nėrius Pečiūra-Atsuktuvas, 4. nenustatyta mergina. / Asmeninio Nėriaus Pečiūros archyvo nuotr.
Pankroko grupė „Genocidas Raudonajam Interventui“, suburta Vikinto Dariaus Šimansko-Varveklio iniciatyva, festivalyje „Vilnius Punk-88“. 1988 m. rugsėjo 1 d. / Asmeninio Nėriaus Pečiūros archyvo nuotr.
Pankroko grupė „Už Tėvynę“, suburta Nėriaus Pečiūros-Atsuktuvo iniciatyva, festivalyje „Vilnius Punk-88“. 1988 m. rugsėjo 1 d. / Asmeninio Nėriaus Pečiūros archyvo nuotr.
Grupė metalistų, sunkiojo metalo stiliaus muzikos gerbėjų, festivalyje „Vilnius Punk-88“. 1988 m. rugsėjo 1 d. / Asmeninio Dariaus Šatikausko archyvo nuotr.
Festivalio „Vilnius Punk-88“ publika. 1988 m. rugsėjo 1 d. / Asmeninio Vaidoto Jakubonio archyvo nuotr.
Grupė jaunuolių, šalia kavinės „Ledainė“, Vilniuje M. Gorkio (dabar – Pilies) gatvėje, populiarios įvairių neformalių jaunimo grupuočių narių susibūrimo vietos. / Asmeninio Vaidoto Jakubonio archyvo nuotr.
Sienos, esančios kieme šalia kavinės „Ledainė“, Vilniuje M. Gorkio (dabar – Pilies) gatvėje, populiarios įvairių neformalių jaunimo grupuočių narių susibūrimo vietos, fragmentas. 1988 m. / Asmeninio Edvardo Jazgevičiaus archyvo nuotr.
Roko maršas-88. Iš kairės 1. Darius Šatikauskas-Šatas, 2. Čiumas (pravardė), 3. Nėrius Pečiūra-Atsuktuvas. 1988 m. vasara. / Asmeninio Nėriaus Pečiūros archyvo nuotr.
Sunkiojo metalo grupės „Katedra“ nariai su gerbėjais. Pirmoje eilėje iš kairės / Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Artūras Barysas-Baras (1954‒2005), kino menininkas, aktorius, režisierius, muzikos įrašų, knygų kolekcionierius, žmogus be kurio neįmanoma įsivaizduoti neformaliojo sovietinio Vilniaus. Ne vėliau kaip 1990 m. lapkričio 7 d. / LAsmeninio Vaidoto Jakubonio archyvo nuotr.
Aleksandras Jegorovas-Džyza (centre, grojantis lūpine armonikėle) vaidybinio filmo „Vaikai iš Amerikos viešbučio“ filmavimo aikštelėje. / Asmeninio Silvijos Kurienės archyvo nuotr.
Vikintas Darius Šimanskas-Varveklis, Lietuvos nepriklausomybės ir valstybingumo simbolio ‒ Lietuvos trispalvės vėliavos sargyboje neramiomis sausio įvykių dienomis. 1991 m. sausio mėn. / Asmeninio Vikinto Dariaus Šimansko archyvo nuotr.
Vikintas Darius Šimanskas-Varveklis (pirmas iš kairės) su bendražygiais, Lietuvos nepriklausomybės ir valstybingumo simbolio ‒ Lietuvos trispalvės vėliavos sargyboje neramiomis sausio įvykių dienomis. / Asmeninio Vikinto Dariaus Šimansko archyvo nuotr.
Vikinto Dariaus Šimansko-Varveklio ir jo bičiulio Dariaus Druskio-Kurmio kūryba, publikuota dvisavaitiniame leidinyje jaunimui „Mes!“ (Nr. 21), turėtų patikti ir šiuolaikiniams specifinio humoro mėgėjams / Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Vytautas Kernagis Beno vaidmenyje, Lietuvos kino studijos sukurtame vaidybiniame filme „Maža išpažintis“. / Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Naujausios fotogalerijos

Galerijų katalogai