„Man reikia, kad tu dabar nustotum žaisti“, „man reikia, kad kambarys būtų sutvarkytas“, „man reikia, kad greičiau eitum miegoti“ – tėvams šie sakiniai skamba visiškai natūraliai. Tačiau psichologijoje poreikiu vadinama visai kas kita. Už mūsų reikalavimo gali slėptis ramybės, pagalbos ar poilsio poreikis, o už vaiko „užsispyrimo“ – artumo, pasirinkimo ar dėmesio troškimas. Supratus šį skirtumą, daugelis kasdienių konfliktų šeimoje gali pasirodyti visai kitoje šviesoje.
Pamenu, kai mano dukrai buvo maždaug dveji, jai pasakiau: „Tu NORI žaisti, o man REIKIA pagaminti vakarienę.“
Tą akimirką tai atrodė visiškai teisinga. Vakarienę pagaminti buvo būtina ir skubu, o žaisti – nebūtina, tai galėjo palaukti, kol bus atlikti darbai. Viena buvo poreikis, kita – noras, o aš sprendžiau, kas yra kas.
Vėliau supratau, kad toks mąstymas iš tiesų viską tik apsunkina.
