Ta smėlio juosta šiandien turistus džiugina dailiausiomis kopomis ir tokiais vandens stichijos vaizdais, kurie labiau primena užsienio valstybių kurortus, bet toli gražu ne Lietuvą.
Na o „Vilkmergės“ ambasadorius dalijasi rekomendacijomis į neeilinio grožio pusiasalį atvykstantiems dviračių entuziastams. Kur pradėti turnė dviračiais per Kuršių neriją bei kur verta nuklysti nuo tako – akims paganyti ir skrandžiui pamaloninti.
Jungia visas nerijos gyvenvietes
53 km per Kuršių neriją besidriekiantis asfaltuotas dviračių takas jungia visas šio ruožo gyvenvietes: Smiltynę, Juodkrantę, Pervalką, Preilą ir Nidą.
Trasa daugiausia vingiuoja miškingomis vietovėmis, atskirai nuo transporto eismo, todėl netgi neįgudusiam ar jaunam dviratininkui šį taką įveikti gana paprasta.
Reikėtų turėti omenyje, kad dviračių trasa vietomis ištrupėjusi ir laukia remonto, todėl, jeigu vis tik pasiryžote ją įveikti dar šią vasarą, būkite atidūs, važiuokite lėtai ir atsargiai, ypač – prasilenkdami su kitais.
Tiesa, reikėtų turėti omenyje, kad dviračių trasa vietomis ištrupėjusi ir laukia remonto, todėl, jeigu vis tik pasiryžote ją įveikti dar šią vasarą, būkite atidūs, važiuokite lėtai ir atsargiai, ypač – prasilenkdami su kitais. O paspirtukininkams apskritai reikėtų pasivažinėjimams rinktis kitas Baltijos jūros regiono kurortų trasas.
Kai kurie turistai svarsto: vežtis nuosavus dviračius ar nuomotis Kuršių nerijoje? Abu variantai tinkami. O nuo kurios pusės pradėti dviračių taką? Mes startuoti patariame Smiltynėje – kuo toliau, tuo takas bus tik įdomesnis. Netgi jau apsistoję Nidoje, Juodkrantėje ar tarp jų, galite šokti į autobusą ir patogiai dviratį atsivežti iki Smiltynės.
Peizažų kolekcija
Kuršių nerijos dviračių takas skiriamas į tris ruožus. Klaipėda (Smiltynė) – Juodkrantė (21 km), Juodkrantė – Pervalka (16,5 km) bei Pervalka – Nida (14,5 km).
Pirmasis ruožas nutiestas greta jūros, vingiuoja pro gaisravietę ir nedidelius miškelius, antrasis ruožas keliauja palei pagrindinį kelią, jūrą bei mišką, galutinis – šalimais Kuršių marių ir pro pušynus.
Tarp kitko, vidurinio etapo trasa driekiasi per Naglių gamtinį rezervatą: pasigrožėkite juo pravažiuodami, nes vaikščioti jame draudžiama.
Dviratininkai taip pat įspėjami nevažinėti miško paklote, kadangi ekologiškos transporto priemonės padangos ją ardo. Užsigeidę patekti prie jūros per apsauginį kopagūbrį, naudokitės pakilimo laiptais – neardykite kopos šlaitų. O geriausia, jeigu iš anksto pasiruošite objektų, kuriuos norite aplankyti, sąrašą!
1. Pietinis molas
Dviračių taką pradėti verta nuo pietinio Klaipėdos uosto molo Smiltynėje. Tai – vadinamasis Kopgalis, kur marios susitinka su Baltijos jūra. Ši vieta susiformavo tik prieš keletą šimtmečių. Dėl bangolaužių rekonstrukcijos šią vasarą ant molo Smiltynėje patekti gali ir nepavykti, tačiau ateityje viskas tik į gera – ateityje bus įrengtos dvi apžvalginės aikštelės klaipėdiečiams ir miesto svečiams. Verta luktelti!
2. Nerijos fortas ir delfinariumas
Tako pradžioje – ir Nerijos fortas, kurį Prūsijos karalystės kariai statyti ėmėsi 1864 m. Antrojo pasaulinio karo metu fortas buvo susprogdintas, 1976–1978 m. restauruotas, 1979 m. čia įkurtas Lietuvos jūrų muziejus. Tvirtovėje veikiantys Lietuvos Jūrų muziejus ir delfinariumas – fenomenalūs: kiek kartų lankaisi, tiek įdomu!
3. Etnografinės sodybos kompleksas ir laivai veteranai
Pajūrio žvejo etnografinės sodybos kompleksas – taip pat vertas dviračio stabdžių rankenėlės pasukimo. Pastatų kompleksas prieš 40 metų iškilo pagal Baltijos jūros pakrantės ruožo senųjų žvejų sodybų ir pastatų pavyzdžius.
Kokia senųjų žvejų sodyba pamaryje be laivų? Teisingai – jokia! Greta žvejo etnografinės sodybos komplekso veikia laivų-veteranų ekspozicija. Senųjų žvejybos laivų aikštelėje eksponuojamas ir iš vandens iškeltas žymusis laivas „Dubingiai“ – 43,6 m ilgio ir 7,6 m pločio laivas. Tarp kitko, lygiagrečiai senųjų žvejybos laivų aikštelės įrengtas Smiltynės šunų paplūdimys!
4. Senosios Kopgalio kapinaitės ir „Titanikas“
Kapinaitėse ilsisi XIX–XX a. Smiltynės ir Kopgalio gyventojai, tarp kurių – pirmasis Klaipėdos uosto kapitonas Liudvikas Stulpinas. Pasaulyje jis geriau žinomas kaip skęstančiam „Titanikui“ į pagalbą skubėjusios „Birmos“ kapitonas.
5. Jachtklubas Smiltynėje
Daugmaž 2 jūrmylės nuo Klaipėdos uosto vartų įsikūręs Smiltynės jachtklubas. Jame – ir akis paganyti, ir skaniai užkąsti, kelionei pasistiprinti galite.
Visų pirma, Lietuvoje nedaug restoranų, iš kurių atsiveria unikalūs vaizdai į uostą. Antra, itališkas picas, mėsą ir žuvį restorano šefas kepa malkinėje krosnyje, kurioje maistas įgauna unikalų skonį ir kvapą.
Aplinka neįpareigojanti: užsukite patogiai apsirengę, su dviračiais, vaikais ar kompiuteriais, o pasipuošti galite teminiam vakarui su kolektyvu ar giminaičiais.
6. Karaliaus Vilhelmo ir Antano Smetonos ąžuolai
Karaliaus Vilhelmo ąžuolas yra maždaug 200 m. amžiaus. Vardinių medžių sodinimas – rytprūsių kultūrinė tradicija, bet didelė dalis proginių želdinių buvo sunaikinti žmogaus veiklos arba laiko tėkmės.
Germanizuotame Klaipėdos krašte taip pat neišliko daug tarpukario kultūrai būdingų tautinės savimonės ženklų. Vienas išlikusių – prezidento Antano Smetonos ąžuolas, sodintas 1934 m.
7. Smiltynės kurhauzas
Šis architektūrinis objektas – 1901 m. iškilęs įspūdingas dviejų aukštų su mansarda pastatas, kuriame veikė 60 kambarių viešbutis. Iki Antrojo pasaulinio karo tai buvo žymus kultūros centras Smiltynėje: vyko muzikos vakarai, rečitaliai, veikė ruletė.
8. Meškos galva
Dviratininkams verta stabtelėti Meškos galvos kopos apžvalgos aikštelėje. Aukščiausia apylinkės kopa stiebiasi į 35,7 m aukštį. Iš čia įrengtos regyklos atsiveria įspūdingi vaizdai į jūrą ir marias. Kalvos pavadinimas greičiausiai prigijo dėl jos panašumo į meškos galvą.
9. Juodkrantės švyturys ir istorinės vilos
Juodkrantėje 1950 m. statyto švyturio aukštis siekia 20 m, atstumas iki jūros – 900 m, o šviesos signalas regimas 33 km spinduliu. Architektūros mėgėjams patiks ir Juodkrantės istorinės vilos. Dabartinėse Kalno ir Miško gatvėse XX a. kūrėsi puošnios vilos, viešbučiai, restoranai, o garlaiviai aktyviai čia plukdė poilsiautojus.
10. Raganų kalnas
Raganų kalno medinių skulptūrų ekspozicija – neatsiejamas Juodkrantės atributas. 1979–1981 m. Lietuvos tautodailininkai išdrožė ir palei senąją kalno promenadą ant 42 m aukščio kopos išdėstė lietuvių liaudies pasakų herojų skulptūrų ekspoziciją.
11. Evangelikų liuteronų bažnyčia
Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia stovi gyvenvietės pietinėje dalyje, prie Kuršių marių. Parapijos centras iš užpustyto Karvaičių kaimo į Juodkrantę perkeltas XVIII a. Bažnyčia virto sandėliu, vėliau buvo restauruota, langai papuošti vitražais, o 1989 m. maldos namai grąžinti tikintiesiems.
12. Avikalnio kopos regykla
Ant Avikalnio viršūnės įrengta apžvalgos aikštelė, nuo kurios matyti Avikalnio rago palvės kompleksas bei viena gražiausių Kuršių nerijos panoramų – slėnis, Pilkosios (Mirusios) kopos Naglių gamtos rezervate, Juodkrantės sengirės fragmentai.
13. Naglių gamtinio rezervato apžvalgos aikštelė
Naglių gamtos rezervatas driekiasi 9 kilometrų ruože tarp Juodkrantės ir Pervalkos. Čia saugomos Pilkosios ir Baltosios kopos, kurios pustomos po savimi palaidojo ne vieną žvejų kaimą. Įrengta ir Naglių gamtinio rezervato apžvalgos aikštelė.
14. Žirgų ragas
Iš į marias nusidriekusio rago vykdavo Ordino kariuomenės kelionė į kitame krante buvusią Ventės pilį. Čia būta gerų ganyklų, kur ordino kariai ilsindavo žirgus ir apsistodavo nakvynei prieš sudėtingą žygį. Todėl prie rago ir „prikibo“ žirgų pavadinimas.
15. Pervalkos švyturys
Žirgų rago, arba Pervalkos švyturys – 1900 m. pastatytas ant nedidelės dirbtinės salelės, vienintelis aplink Kuršių marias, įrengtas ne sausumoje. Švyturio aukštis – 14 m. Jo skleidžiamas signalas regimas už 13 km.
16. Skirpsto kopa
Vienas iš devynių geomorfologinių gamtos paminklų Kuršių nerijoje. Nuo jos viršūnės matosi tolumoje baltuojančios Naglių gamtos rezervato Mirusios kopos.
17. Karvaičių kopa
Valstybės saugomas gamtos paminklas tarp Pervalkos ir Preilos – apie 60 m aukščio, 97,5 ha ploto. Iki 1797 m. šioje vietoje buvo Karvaičių kaimas, kurio gyventojai, traukdamiesi nuo smėlio pustymo, buvo priversti kraustytis į kitas nerijos vietas. Šalia nuo marių pusės besidriekiančio Neringos dviračių tako netoli kopos stovi senas ąžuolo paminklas dingusių Karvaičių atminimui ir kalbininkui Liudvikui Rėzai.
18. Poilsiavietė su laužaviete „Rožių krūmas“
Viena iš nedaugelio vietų Kuršių nerijoje, kur galite gaminti maistą ant atviros ugnies, žinoma, tik naudodamiesi tam jau įrengtu inventoriumi.
19. Vecekrugo kopa
Mažaūgėmis kalnapušėmis apaugusi ir 67 m siekianti kopa yra aukščiausia nerijos vieta, nuo kurios atsiveria marių ir pušynų peizažai.
20. Bulvikio ragas
Plačiausia Kuršių nerijos pusiasalio vieta, siekianti 3,6 km. Nuo Bulvikio rago ir įlankos atsiveria Kuršių marių pakrančių panorama, matosi Ventės ragas.
21. Apžvalgos aikštelė „Itališkas vaizdelis“
Nidos prieigose įrengtas vokiečių rašytojo, Nobelio premijos laureato Tomo Mano vasarnamis, kuriame jis leido 1930–1932 m. vasaras. Kasmet vyksta klasikinės muzikos, poezijos vakarai, rengiamas rašytojo vardo festivalis. „Itališkas vaizdelis“ – peizažas nuo T.Mano namo verandos. Panorama, kurios neįmanoma ištrinti iš atminties.
22. Dvi Nidos bažnyčios
Nidos evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta 1888 m. Po Antrojo pasaulinio karo ji veikė kaip Neringos istorijos muziejus. 1989 m. neogotikinis pastatas grąžintas evangelikų liuteronų bendrijai.
Miestelio centre 2003 m. pagal architektų Ričardo Krištapavičiaus ir Algimanto Zavišos projektą buvo įrengta Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia. Šiuolaikinės architektūros mediniai maldos namai pastatyti ant sunykusios kopos.
23. „Varnos“ terasa
Daugelį vasaros sezonų Naglių ir Pamario gatvių sankirtoje, senajame Nidos restorane, girdėjosi tik varnų karksėjimai. Šis kampelis, ilgai vietinių gyventojų užmirštas, varnų užimtas bei naktinių paklydėlių pažymėtas, virto į jaukią, naują ir gardžią erdvę.
„Varnos“ kolektyvas rytais laukia spontaniškai į Nidą atvykusių užklydėlių su šiltu kavos puodeliu, šviežiais pusryčiais kiekvienam „Varnos“ virtuvės aromatų paviliotam. Pietums čia siūlomi šedevrai bendraminčių būryje, geri užkandžiai su protą ir kūną šaldančiais gėrimais, o vakariene pamaitinamas kiekvienas naktinėms šėlionėms besiruošiantis.
24. Skulptūra maestro V.Kernagio atminimui
Nidoje, pamaryje, 2009 m. atidengta iš bronzos išlieta skulptūra dainuojamos poezijos atlikėjui ir autoriui, dainuojamosios poezijos pradininkui Lietuvoje Vytautui Kernagiui atminti. Netrukus šalimais įsirengė Bardų skveras, kuriame sezono metu skamba gyvo garso koncertai, skaitoma poezija.
25. Nidos uostas
Uostas turi dvi pagrindines prieplaukas, dažniausiai naudojamas priimti keleivinius keltus bei žvejybos ir pramoginius laivus. Uoste įrengtas jachtklubas, atvyksta buriuotojai iš kitų valstybių, veikia pasų ir muitinės kontrolės taškai.
26. Restoranas Nidos prieplaukoje
Atsinaujinusi, prieš kurį laiką modernizuota Nidos prieplauka tapo ypač lankoma vieta. Kurorto svečiai joje bruzda visą dieną, o vakarais čia verda naktinis gyvenimas. Antrajame pastato aukšte veikia restoranas, kuriame staliuką rezervuoti patariama iš anksto. Maistas, kalbama, nenuvilia – visai kaip ir panorama pro langus. Restorane rasite „A la Carte“, vėlyvųjų pusryčių ir specialųjį meniu.
27. Nidos švyturys
Senasis 27 m aukščio Nidos švyturys pastatytas 1874 m. iš raudonų plytų. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje švyturys susprogdintas. Dabartinis 29 m aukščio gelžbetoninis statinys iškilo sovietmečiu. Jo siunčiami baltos šviesos signalai matomi jūroje už 41 km.
28. Nidos žvejo etnografinė sodyba
1974 m. Neringos istorijos muziejui buvo atiduota nuo Kuršių marių lyčių nukentėjusi sodyba Nidoje, kurioje įrengta XIX–XX a. žvejo sodyba, supažindinanti lankytojus su pusiasalio žvejų buitimi.
29. „Saulės baras“
Visai ant Baltijos jūros pakrantės Nidoje įsikūręs „Saulės baras“ – jame rasite ne tik kuo atsigaivinti karštą vasaros dieną, bet ir kuo pasistiprinti. Mėsainiai, azijietiškos virtuvės patiekalai ir dar daugiau – jūsų paslaugoms.
30. Parnidžio kopa, saulės laikrodis ir skulptūra „Prieš vėją“
53 m virš jūros lygio iškilusios kopos viršūnė atveria nuostabius smėlynų peizažus, čia pat įrengta apžvalgos aikštelė, pastatytas saulės laikrodis. 1999 m. laikrodį apgadino uraganas „Anatolijus“, o 2011 m. objektas buvo rekonstruotas.
Visai netoli saulės laikrodžio – skulptoriaus Klaudijaus Pūdymo kūrinys „Prieš vėją“.
Skulptūra įamžino prancūzų filosofo Jeano-Paulio Sartre vizitą Lietuvoje, vykusį 1965 m.
