Tačiau norint, kad Medvėgalis patektų į pasaulinės reikšmės gamtos objektų sąrašą, būtini išsamūs moksliniai tyrimai.
Mokslininkams tikra paslaptimi tapusios Medvėgalio kalvos istoriją padės atskleisti vienas stipriausių archeologijos tyrimų centrų Lietuvoje ir rytinėje Baltijos jūros pakrantėje – Klaipėdos universiteto (KU) Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas.
Šiuo tikslu kovo 17 dieną pirmojo Lietuvos muziejaus įkūrėjo Dionizo Poškos gimtinėje Bijotuose (Šilalės r.) Šilalės rajono savivaldybės meras Jonas Gudauskas ir Klaipėdos universiteto rektorius Eimutis Juzeliūnas pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria bus siekiama efektyviau panaudoti abiejų šalių potencialą mokslinių tyrimų, studijų, bendrų projektų ir informacijos sklaidos tikslais.
„Tikiuosi, kad Klaipėdos universiteto archeologų ir istorikų dėmesio sulauks net tik Medvėgalis, bet ir kultūriniam kraštovaizdžiui reikšmingi Bilionių, Gegužių, Vilkų lauko, Kuplės ir Padievaičio piliakalniai“, – sakė Šilalės rajono savivaldybės meras Jonas Gudauskas.
Klaipėdos universiteto rektorius E.Juzeliūnas akcentavo, kad abipusis bendradarbiavimas, tyrinėjant daugiausiai visoje Žemaitijoje piliakalnių turinčio Šilalės krašto gamtos ir kultūrinį paveldą, padės ne tik atrasti naujų reikšmingų istorinių faktų, bet ir skatins Vakarų Lietuvos regiono plėtrą.
Medvėgalio kalvos tyrimai gali padėti išsiaiškinti viso Žemaitijos regiono archeologinės kultūros raidą nuo priešistorės iki viduramžių. Tuo tarpu Padievaičio piliakalnio archeologiniai kasinėjimai gali padėti atsakyti į daugelį metų keliamą klausimą, ar čia stovėjo garsioji ir legendomis apipinta Gedimino pilis.
Verta paminėti, kad naujausi tyrinėjimai Pilėnų paieškas jau seniai perkėlė į Žemaitiją. Manoma, kad kunigaikštis Margiris galėjo gyventi Kvėdarnos – Medvėgalio – Batakių (Tauragė r.) trikampyje.