Kretingoje nušvitusias freskas, kurias pagaminti padėjo ir miesteliui padovanojo dvi šeimos, brolis Astijus vadina tikru kalėdiniu stebuklu. Freskos švytės visą šventinį laikotarpį iki pat Trijų Karalių. Vėliau, planuojama, keliaus prie vienuolynų Vilniuje bei Kaune, galiausiai – prie Kryžių kalno.
Freskų istorija mena 13 amžių, kuomet 1226 metais mirė vienuolis Pranciškus Asyžietis, ordino įkūrėjas. Po dvejų metų jis buvo paskelbtas šventuoju. Ta proga pradėta statyti garsioji Šv. Pranciškaus bažnyčia Asyžiuje. 1251 metais statiniui popiežius suteikė bazilikos statusą.
„Ordino generolas Šv. Bonaventūras parašė legendą „Major“, arba Didžiąją legendą. Tai šv. Pranciškaus biografija. 1266 metais pagal šią biografiją dailininkas Giotto sukūrė 28 kūrinius viršutinėje bazilikoje. Tai vienas garsiausių to meto dailininkų“, – pasakojo brolis Astijus, pasidžiaugęs, jog šios bazilikos gvardionas, tai yra vienuolyno vyresnysis, suteikė autorines teises vienkartinei istorijos reprodukcijai ir eksponavimui.
„Esu dėkingas, kad šį projektą nutarė įgyvendinti dvi šeimos. Džiugu, kad Lietuvoje atsiranda žmonių, filantropų, kurie prisideda prie 13 amžiaus meno puoselėjimo, čia dovana Lietuvai“, – pasakojo brolis Astijus.
Ši instaliacija skirta Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijos įkūrimo 550 metų jubiliejui ir išėjimo iš pogrindžio 30-mečiui.
Pasak brolio Astijaus, freskose atsispindi šv. Pranciškaus Asyžiečio biografija, o kertiniu laikomas paveikslas, simbolizuojantis gimimą.
„Freskos susijusios su šv. Kalėdom, nes visos 28 reprodukcijos turi prasmę būtent su gimimu. Kas įdomiausia, pačioje bazilikoje Asyžiuje viename šone ant sienos yra Pranciškaus gimimo ir gyvenimo istorija, kitoje pusėje – Jėzaus gimimo ir gyvenimo istorija, tarsi atspindžiai. Kalėdos ir yra visa pradžia su gimimu susieta. Kitas svarbus dalykas, kad šv. Praciškus Asyžietis pirmasis užakcentavo prakartėlę ir Europoje būtent jo dėka pasklido prakartėlės, kurias katalikai turi visame pasaulyje“, – pasakojo brolis Astijus.