Loading widget group article_left_top...

Kuršių nerijos paplūdimiuose kuriamos mandalos

Šaltinis: 15min
Mandala Preiloje / Linas Photooo nuotr.
Mandala Preiloje / Linas Photooo nuotr.

Smiltynės, Preilos, Juodkrantės ir Nidos paplūdimius papuošė unikalūs paveikslai iš akmenėlių, šakų, smėlio bei žvyro. Įvairių formų mandalas su bendraminčiais sukūrusi Gerda Šeirė sako, taip norinti atkreipti dėmesį į Kuršių nerijos gamtovaizdžio unikalumą bei trapumą. Žemės meno darbai traukia pajūrį lankančių žmonių dėmesį, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Loading widget group article_middle_widgets...

„Šia kūrybine praktika labiausiai siekėme burti ekologinės sąmonės bendraminčius. Keturiuose paplūdimiuose dėliojome piešinius, simbolizuojančius vandens, oro, žemės ir ugnies stichijas. Juokaudama visą procesą vadinu Baltijos akmenų terapija“, – apie savo sumanymą pasakojo G.Šeirė.

Keturias mandalas pašnekovė su bendraminčiais dėliojo keletą dienų. Kūrybinį procesą daugiausia lėmė tai, ką konkrečiu metu pavykdavo rasti paplūdimiuose. Smiltynėje „Vakarė žvaigždė“ sudėta iš šapelių ir šakų, Juodkrantės smėlio piešinyje daugiausia žvyro. Bene įspūdingiausias piešinys puošia Preilos paplūdimį.

Mandala Preiloje / Linas Photooo nuotr.
Mandala Preiloje / Linas Photooo nuotr.

Iniciatyvą, pavadintą TrapuTrapi©nerija sumaniusi moteris praktikuoja lėto gyvenimo filosofiją: „Kadangi 20 metų visas atostogas bei šventes praleisdavau šeimos vasarvietėje Nidoje, tai individualaus gyvenimo ritmo paieškos natūraliai ir atvedė į Kuršių neriją“.

„Didžiausias šios vietos patrauklumas yra gyvenimas miške, saugomoje teritorijoje, kurio ekologijos (taršos) parametrai yra nuostabūs lyginat su miestų užterštumu. Kamerinės gamtinės nerijos ekosistemos yra ypač palankios ekologinės sąmonės puoselėjimui. Vieta turi UNESCO sertifikatą. Ir briedžiai vakarais eina saulėlydžio pažiūrėti“, – šypsosi pašnekovė.

Mandala Juodkrantėje / Organizatorių nuotr.
Mandala Juodkrantėje / Organizatorių nuotr.

G.Šeirė pasakoja, jog gyvenimo ir kūrybos Kuršių nerijoje filosofiją jai padiktavo Henrio Deivido Toro mintys: „Puiku sugebėti nutapyti kokį ypatingą paveikslą arba iškalti skulptūrą ir šitaip sukurti kelis gražius daiktus; tačiau moraliniu požiūriu kur kas šlovingiau būti skulptoriumi ir tapytoju tos aplinkos, kurioje pats gyveni. Paveikti dienos kokybę – štai aukščiausias visų menų.“

Vienas didžiausių vietos įkvėpimo šaltinių jai – skulptoriaus ir pedagogo Alberto Danilevičiaus darbai Juodkrantėje, skulptūros iš medžio, akmens, smėlio, nendrių ir ugnies.

Kūrybinių intencijų pajūryje „TrapuTrapi©nerija“ sumanytoja kviečia plėsti, perkurti, jungti greta ir plėtoti Kuršių nerijos trapumą išryškinančią iniciatyvą. „Akmenų bokštai, mandalos ar intuityvios geometrinės struktūros, smėlio pilys ar tiesiog pėdų palikti piešiniai“, - idėjomis individualiems kūrybiniams piknikams pajūryje dalijasi pašnekovė.