Šiuo metu Nepale esantis V.Šaulys 15min papasakojo, kaip sužinojo apie potvynį, kaip jautėsi, kada suprato tikrąjį tragedijos mastą ir kas jį labiausiai sukrėtė.
„Potvynio metu ėjome korą (piligriminį kelią) aplink Kailaso kalną Tibete. Buvome prie šiaurinio veido, Dirapuk stovykloje, 5000 m virš jūros lygio. Vakaras. Atėjo mūsų grupės vadovė ir pranešė, kad turi dvi žinias – gerą ir blogą. Pasirinkome pradėti nuo blogos. Tuomet ji pasakė, kad pratrūkęs ledyninis ežeras nunešė mūsų kelius, kuriais turėjome grįžti atgal į Nepalą, ir neaišku, kaip grįšime, – pasakojo V.Šaulys.
Atėjo mūsų grupės vadovė ir pranešė, kad turi dvi žinias – gerą ir blogą.
– Gera žinia ta, kad mūsų agentūra Nepale verčiasi per galvą kontaktuodama su kinais ir rūpindamasi leidimais, kad mums būtų leista važiuoti per kitą – Zhangmu – pasienio punktą, kuris naudojamas tarptautinei prekybai, bet ne turistams. Iki paskutinės dienos nebuvo aišku, ar mus per ten išleis. Tibete labai daug reikalavimų ir biurokratijos.“
Visgi, V.Šaulio teigimu, kadangi tai buvo force majeure, juos išleido išvykti per minėtą pasienio punktą. Anot pašnekovo, buvo sustabdytas krovinių gabenimas, o pasienio punktas paliktas evakuotis į Nepalą, kinams – į Tibetą.