Loading widget group article_left_top...

Lietuvos prezidentų keliais: kiek kilometrų tektų įveikti, norint aplankyti jų gimtines?

Šaltinis: 15min
Lietuvos prezidentai / 15min ir Wikimedia Commons nuotr.
Lietuvos prezidentai / 15min ir Wikimedia Commons nuotr.

Ką bendro turi Užulėnis, Kutaliai, Selema, Rokiškis, Kaunas, Telšiai, Vilnius, Klaipėda ir Palanga? Iš pirmo žvilgsnio – nedaug. Tačiau būtent šiose vietovėse prasidėjo žmonių, vėliau tapusių Lietuvos valstybės vadovais, gyvenimo istorijos.

Loading widget group article_middle_widgets...

Vienos šių vietų – nedideli kaimai, kitos – didmiesčiai ar pajūrio kurortai.

Šią vasarą kviečiame leistis į kelionę po prezidentų gimtines. Toks maršrutas leis ne tik geriau pažinti Lietuvos istoriją, bet ir atrasti mažiau žinomas šalies vietas.

Kiek prezidentų Lietuva turėjo?

Nuo 1918 metų Lietuva turėjo aštuonis Respublikos Prezidentus – Antaną Smetoną, Aleksandrą Stulginskį, Kazį Grinių, Algirdą Mykolą Brazauską, Valdą Adamkų, Rolandą Paksą, Dalią Grybauskaitę ir Gitaną Nausėdą.

Atskirą vietą istorijoje užima ir Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininkas Jonas Žemaitis-Vytautas, kurį Seimas pripažino Lietuvos valstybės vadovu sovietinės okupacijos metais.

Jei kelionę pradėtumėte Vilniuje ir aplankytumėte visas prezidentų gimtines, susidarytų įspūdingas maršrutas, vedantis beveik per visą Lietuvą - susidarytų maždaug 1 100–1 200 kilometrų.

Antano Smetonos gimtinė – Užulėnis (Ukmergės r.)

Atstumas nuo Vilniaus – apie 80 km

Prezidento A.Smetonos dvaras Užulėnio kaime / vilkmerge.lt nuotr.
Prezidento A.Smetonos dvaras Užulėnio kaime / vilkmerge.lt nuotr.

Pirmasis Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona gimė Užulėnio kaime. Čia stovi restauruotas A.Smetonos dvaras, kurį prezidentui 1934 metais padovanojo Lietuvos visuomenė jo 60-mečio proga. Dvare veikia ekspozicija, pasakojanti apie prezidento ir jo šeimos gyvenimą, o netoliese galima aplankyti ir Užugirio mokyklą, kuri taip pat glaudžiai susijusi su Smetonos vardu.

Aleksandras Stulginskis – Kutaliai (Kelmės r.)

Atstumas nuo Vilniaus – apie 210 km

Aleksandras Stulginskis su žmona Ona ir dukra Aldona. 1933–1935 m. Vytauto Didžiojo karo muziejus / Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr.
Aleksandras Stulginskis su žmona Ona ir dukra Aldona. 1933–1935 m. Vytauto Didžiojo karo muziejus / Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr.

Antrasis Lietuvos Prezidentas Aleksandras Stulginskis gimė Kutalių kaime. Nors gimtoji sodyba neišliko, netoliese įrengta memorialinė vieta primena vieną svarbiausių Lietuvos valstybės kūrėjų. Keliaujant verta užsukti ir į Kelmę – jos dvaras bei muziejus pasakoja apie XIX–XX amžiaus Lietuvos istoriją.

Kazys Grinius – Selema (Marijampolės r.)

Atstumas nuo Vilniaus – apie 145 km

Selemos kaimas / Žygimanto Menčenkovo nuotr.
Selemos kaimas / Žygimanto Menčenkovo nuotr.

Trečiasis Lietuvos Prezidentas Kazys Grinius gimė Selemos kaime. Gydytojas, visuomenininkas ir vienas demokratinės Lietuvos kūrėjų iki šiol laikomas viena šviesiausių šalies istorijos asmenybių.

Nors gimė Selemos kaime, jo atminimas ypač puoselėjamas Marijampolėje – čia veikia memorialinis muziejus, o prezidento vardu pavadintos gatvės ir įstaigos primena jo indėlį į valstybės kūrimą.

Memorialinis Kazio Griniaus muziejus / Žygimanto Menčenkovo nuotr.
Memorialinis Kazio Griniaus muziejus / Žygimanto Menčenkovo nuotr.

Algirdas Mykolas Brazauskas – Rokiškis

Atstumas nuo Vilniaus – apie 160 km

Pirmasis po Nepriklausomybės atkūrimo tiesiogiai išrinktas Lietuvos Prezidentas gimė Rokiškyje. Nors šeima netrukus persikėlė į Kauną, Rokiškis iki šiol didžiuojasi garsiu kraštiečiu. Apsilankius verta užsukti į vieną gražiausių Lietuvoje Rokiškio dvaro muziejų, kuris pasakoja ne tik apie grafų Tyzenhauzų palikimą, bet ir krašto istoriją.

Rokiškio dvaras / Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nuotr.
Rokiškio dvaras / Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nuotr.

Valdas Adamkus – Kaunas

Atstumas nuo Vilniaus – 100 km

Valdas Adamkus gimė Kaune – čia prabėgo jo vaikystė. Bene įdomiausia vieta keliautojams – Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus.

Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka / J.Petronio nuotr.
Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka / J.Petronio nuotr.

Čia saugomi prezidento darbo kabineto baldai, valstybių vadovų dovanos, nuotraukos, dokumentai ir kiti autentiški eksponatai, leidžiantys iš arti pažinti vieną populiariausių Lietuvos prezidentų.

Rolandas Paksas – Telšiai

Atstumas nuo Vilniaus – apie 290 km

Rolandas Paksas gimė Telšiuose – mieste, dažnai vadinamame Žemaitijos sostine. Čia verta pasivaikščioti po istorinį senamiestį, suskaičiuoti garsiuosius Telšių meškučius ir aplankyti Žemaičių muziejų „Alka“, pasakojantį apie viso regiono istoriją ir kultūrą.

Gitanas Nausėda – Klaipėda

Atstumas nuo Vilniaus – apie 310 km

Dangės (Danės) krantinė / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.
Dangės (Danės) krantinė / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

Dabartinis Lietuvos Prezidentas gimė Klaipėdoje. Lankantis uostamiestyje verta pasivaikščioti po senamiestį, Danės krantinę, Teatro aikštę, o kartu prisiminti, kad būtent čia prasidėjo dabartinio valstybės vadovo gyvenimo istorija.

Jonas Žemaitis-Vytautas – Palanga

Atstumas nuo Vilniaus – apie 330 km

Nors Jonas Žemaitis nebuvo tiesiogiai išrinktas Lietuvos Prezidentu, 2009 metais Seimas jį pripažino Lietuvos valstybės vadovu sovietinės okupacijos metais. Jis gimė Palangoje, kur šiandien jo atminimą įamžina paminklas ir memorialinė lenta.

Lankantis kurorte verta užsukti ne tik prie jūros, bet ir į vietas, primenančias vieną svarbiausių Lietuvos laisvės kovų simbolių.

Dalia Grybauskaitė – Vilnius

Kol kas vienintelė moteris Lietuvos prezidentė gimė sostinėje. Būsimoji prezidentė mokėsi tuometėje Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje (dabar – Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija). Mokykla laikoma viena seniausių sostinėje – ji įkurta dar 1904 metais, o tarp jos absolventų yra nemažai žinomų Lietuvos kultūros, mokslo ir politikos veikėjų.

Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.
Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

Prezidentų maršrutą verta užbaigti apsilankymu Prezidentūros rūmuose. Vasaros sezonu čia organizuojamos ekskursijos, galima apžiūrėti istorinį kiemą, o savaitgaliais vyksta iškilminga vėliavų pakėlimo ceremonija.

Valstybės vėliavų pakėlimo ceremonija Prezidentūros aikštėje / Roberto Riabovo / BNS nuotr.
Valstybės vėliavų pakėlimo ceremonija Prezidentūros aikštėje / Roberto Riabovo / BNS nuotr.