Loading widget group article_left_top...

Neįprastai anksti prasidėjęs pavasaris Estijoje pažadino mistinį „Raganų šulinį“

Raimonda Mikalčiūtė / Roberto Riabovo / BNS nuotr.
Raimonda Mikalčiūtė-UrbonėGYVENIMAS žurnalistė
Vaizdo įrašas nepasiekiamas

Tikros žiemos šiemet nebuvo ne tik Lietuvoje, bet ir gerokai šiauriau – Estijoje. Pas mūsų kaimynus šis vasaris labiau primena pavasarį, nei paskutinį kalendorinės žiemos mėnesį. Didelėje dalyje Estijos patvino upės – apsemta daug gyvenviečių, nacionalinis parkas. Dėl to „prabudo“ ir Tuhalos „Raganų šulinys“. Paprastai tai nutikdavo ne anksčiau nei kovą, rašo Postimees.ee

Loading widget group article_middle_widgets...

Šiaurinėje šalies dalyje esančiame miestelyje Tuhala garsinantis „Raganų šulinys“ iš pirmo žvilgsnio neatrodo ypatingas – tiesiog 2,5 metrų gylio šulinys. Tačiau kiekvieną pavasarį „Raganų šulinys“ ima kunkuliuoti ir jame esantis vanduo veržiasi per kraštus. 

Tai įvyksta dėl tam tikrų Tuhalos upės ypatybių: 26 km ilgio upė yra kitos – Piritos upės – atšaka. Iš jų 6 km teka po žeme, kaip trys atskiros atšakos.

Sakoma, kad „Raganų šulinys“ prabunda tuomet, kai požeminė Tuhalos upė negali suspėti pernešti vandens pertekliaus, todėl vanduo kyla į paviršių ir išbėga per šulinį.

Paprastai per sekundę iš šulinio išsilieja apie 100 litrų vandens. Tačiau šiuo metu vandens tekėjimas dar intensyvesnis: per sekundę išsiveržia maždaug 5 000 litrų vandens. 

Prognozuoti, kiek tęsis šis gamtos šou, sudėtinga: tai gali trukti kelias dienas ar net tris savaites. 

2012 metais Tuhalos „Raganų šulinys“ paskelbtas Estijos stebuklu. Liaudies išmintis byloja, kad „Raganų šulinys“ pradeda tekėti, kai Tuhalos raganos susirenka į jį ir, tarsi saunoje, prausiasi, maudosi, plaka save vantomis, o saunos garai ir raganų keliamas požeminis sąmyšis tuo metu trykšta iš šulinio.

Prasidėjo „penktasis metų laikas“

Tačiau šilta žiema Estijoje pažadino ne tik „Raganų šulinį“, bet ir paankstino kasmetinį potvynį. Pranešama, kad vanduo jau pasiglemžė Somos nacionalinio parko teritorijoje esančias pievas ir miškus. Tokį reiškinį estai vadina „penktuoju metų laiku“. Tačiau dėl to tikrai neliūdi – priešingai, sėda į kanojas ir baidares bei plaukia. 

Penktasis metų laikas Estijoje prasidėjo neįprastai anksti
Vaizdo įrašas nepasiekiamas