Meilė adrenalinui
„Su Karoliu susipažinome tada, kai atvykome dirbti į Norvegiją. Būtent šioje šalyje ir pradėjome kartu keliauti – nuo pirmo trumpo žygio į kalnus ir nakvynės gamtoje. Šie žygiai vis dažnėjo ir dažnėjo, o netrukus pradėjome ir slidinėti bei kitaip aktyviai leisti savaitgalius. Būtent čia ir prasidėjo mūsų meilė gamtai, keliavimui ir adrenalinui“, – šypsojosi Patricija.
„Abu mėgstame „netradicinius“ keliavimo būdus ir norėjome tiek sau, tiek kitiems parodyti, kad yra įmanoma keliauti kitokiu būdu nei lėktuvu, automobiliu ar traukiniu. Manome, kad komfortą turime užsitarnauti, o, kol esame jauni – turėtume pakeliauti ir alternatyviais būdais, nes būtent diskomfortas formuoja ir tobulina asmenybę“, – pasakojo keliautoja.
Apie kelionę
Panevėžiečiai keliautojai teigia, kad pagrindinis kelionės tikslas – pasaulio pažinimas kitaip.
„Norėjome ne tik kiekvieną dieną matyti besikeičiančius vaizdus, bet tą daryti pigiai, sveikai ir ekologiškai. Dviratis yra puiki transporto priemonė, jeigu nori apjungti visus šiuos aspektus vienu metu. O šioje kelionėje ieškojome naujų nuotykių, pažinčių ir, kaip minėjome prieš tai, asmenybės tobulėjimo“, – dalijosi Patricija.
Be abejo, planai keitėsi.
Norėjome ne tik kiekvieną dieną matyti besikeičiančius vaizdus, bet tą daryti pigiai, sveikai ir ekologiškai.
„Pirmiausia planavome startuoti gimtajame Panevėžyje ir važiuoti iki Ispanijos pietų. Tačiau lietuviškas ruduo sugriovė mūsų planus – trumpos ir šaltos dienos tikrai ne dviratininkams. Tad, maršruto pradžią perkėlėme į Atėnus. Iš šio miesto išmynėme rugsėjo 25-ąją“, – apie maršruto pradžią pasakojo Patricija.
Keliautojų pora patirties keliavime dviračiu neturėjo, tačiau tai nestabdė jų ryžto šiam iššūkiui įveikti. Atsižvelgdami į tai, kad žiemai artėjant, trumpėjo dienos, keliautojai savo dieną pradėdavo labai anksti ryte.
„Per dieną numindavome apie 60 kilometrų, o poilsį pradėdavome jau pradėjus temti. Miegodavome palapinėje, todėl, dienai besibaigiant, turėjome atrasti vietą nakvynei, įsikurti, pavakarieniauti. Visos kelionės metu stengiamės įamžinti kuo daugiau įspūdžių, todėl dienos pabaigoje, patogiai įsitaisius palapinėje, redagavome ir montavome padarytą vaizdo medžiagą. Būdavo ir momentų, kai paveikti nuovargio išsinuomodavome apartamentus nakčiai ar ilgesniam laikui. Šį laisvą laiką išnaudodavome miesto, kuriame apsistojome, tyrinėjimui, rūbų skalbimui ar įrangos tvarkymui“, – tęsė Patricija.
Per dieną numindavome apie 60 kilometrų, o poilsį pradėdavome jau pradėjus temti.
Išmynę 6 200 kilometrų, kelionei skyrę beveik keturis mėnesius, keliautojai pagaliau finišavo Marakeše, ketvirtajame pagal dydį Maroko mieste. Keliautojai aplankė Graikiją, Albaniją, Juodkalniją, Kroatiją, Bosniją ir Hercegoviną, Slovėniją, Italiją, Šveicariją, Monaką, Prancūziją, Ispaniją ir galiausiai Maroką.
Įspūdžiai ir emocijos
„Labiausiai buvome sužavėti laisvės ir nežinomybės jausmų, kuriuos sukėlė ši kelionė. Niekada nežinojome, kaip prasidės ir pasibaigs diena. Mūsų požiūris į kelionę buvo gan spontaniškas, todėl tikslaus plano nebuvo, dienos eigoje nemažai improvizuodavome. Pradžioje toks milžiniškas atstumas atrodė sunkus ir neįveikiamas, bet galiausiai supratome, kad šioje kelionėje, kaip ir gyvenime, didelius iššūkius galima įveikti tik mažais žingsneliais“, – atvirauja Patricija.
Keliautojai neslepia, kad kelionės metu būta ir įvairių nuotaikų kaitų, sunkių ir lengvesnių dienų.
„Bet tarp mūsų, kaip poros, trinties tikrai nebuvo. Kaip tik labai džiaugiamės, jog visus nuotykius patyrėme ir išgyvenome kartu. Kaip sakoma, „tikrą draugą kelionėje pažinsi“. Ši kelionė mudu tik dar labiau suartino ir sustiprino tarpusavio ryšį“, – tęsė Patricija.