Parinkome kaimiško stiliaus namuką 8 asmenims, kuris parai kainavo 70 eurų. Jame buvo du kambariai, viena bendra virtuvė ir tualetas su dušu – tad naktis asmeniui kainavo nepilnus 9 eurus.
Turėdami užsakytą stogą virš galvos, leidomės į kelionę.
Šeštadienis
9 val. Mašinos GPS rodo, kad nuo Kauno iki Šventosios 260 km. 3 valandos kelio su tradiciniu sustojimu Kryžkalnyje. Mes rinkomės tiesiausią kelią, o jūs galite rinktis iš kelių kitų – tradicinį (per Kryžkalnį ir autostradą iki Klaipėdos), senąjį Žemaičių plentą, kelionę per Panevėžį ir Šiaulius ar įžymųjį (bet ilgiausią) pilių kelią per Panemunę – viskas priklauso tik nuo jūsų noro pamatyti ir pažinti.
13 val. Mes jau Šventojoje. Namelis nenuvilia. Tiesa, jis ne vienas, kaip buvo žadėta, bet beveik pačiame miesto centre. Numetame daiktus ir iš karto keliaujame prie jūros bei pasivaikščioti miestelyje. Kaip ir tikėjausi, miestelis beveik nepasikeitė: pagrindinė gatvė išklota trinkelėmis, bet visur kitur išklypę šaligatviai ir tradiciniai kioskeliai su tradiciniu asortimentu. Jūra – vėjuota, šalta, banguota, apsiniaukę, plevėsuoja raudona vėliava. Maudytis negalima. Tad padarome keletą nuotraukų su pasišiaušusia Baltija ir atgal į namelį.
18 val. Sulaukiame antro ekipažo ir jau ragaujame prie namuko iškeptus šašlykus bei dešreles. Beje, šašlykų kvapas sklinda po visą Šventąją – namelio savininkai vėliau sakė, kad anksčiau vieno dujų baliono užtekdavo beveik visam sezonui, o dabar jis keičiamas kas savaitę. Matyt, dauguma poilsiautojų atsisakė kavinių maisto ir valgo tai, ką pasigamina patys prie namelių. Taip pigiau ir bent jau aišku, ką valgai.
20 val. Vakarinis bandymas nueiti prie jūros vos nesibaigė fiasko. Pasirodo, tądien Šventojoje vyko Darbo partijos sąskrydis... Pakeliui sutiktos merginos rekomendavo neiti iki jūros: esą ten labai daug girtų. Patikėjome.
Sekmadienis
9 val. Šviečia saulė, bet pagal prognozes 11 val. jau turėtų lyti. Vėl plevėsuoja raudona vėliava, pučia didžiulis vėjas, tad ir bangos milžiniškos. Turėtume nekišti nė kojos į vandenį, bet kurgi susilaikysi bent nepabraidęs? Gelbėtojai važinėja pakrante ir vaiko besimaudančius žmones, tad maudytis nesiryžome.
11 val. Oro prognozė neapgavo – dangus pradeda niauktis. Pasirenkame „Planą B“ ir lekiame pasivažinėti po apylinkes. Galutinis taškas – Plokštinės raketinė bazė netoli Platelių.
13 val. startas: iki Platelių, GPS rodo, kad reikės važiuoti apie 50 km. Pakeliui pralekia Darbėnų malūnas (koks grožis, gaila, kad ten nėra jokių edukacinių programų).
Pravažiuojame ir Salantus – būtume žinoję, kad tą dieną bus miesto šventė, būtume tikrai nesustoję. Bet dabar sustojame nusipirkti įžymiojo Salantų pyrago – jis tokio pat dieviško skonio... O kad jau esame Salantuose, būtina aplankyti Orvidų sodybą. Joje dar kartą supranti, kad čia reikia nusiteikti: arba tau tai patinka ir čia praleidi beveik visą dieną, arba ne – ir tau čia užtenka tik 30 minučių.
15 val. Į Plokštinės 15 val. ekskursiją nespėjame, bet mus gelbėja Salantų pyragas ir kava. Pagalvojame, kad galbūt verta aplankyti ir kitus objektus, pavyzdžiui, Kaukių muziejų. Bet tada kelionė turėjo būti visos dienos, o ne pusdienio.
16 val. sulaukėme gido ir traukiame į ekskursiją Plokštinėje. Muziejus įspūdingas, tik jaučiasi, kad gidas pasakojimo metu šiek tiek „pjauna grybą“ – matyt, ši tema per sunki. Vis tik muziejų būtina aplankyti. Priminsiu, kad Šaltojo karo temai Lietuvoje skirti du muziejai – vienas yra Kaune, kitas – čia, prie Platelių.
17 val. mes vėl kelyje. Planuojame sustoti prie Kretingos dvaro. Plungės dvarui, kad ir koks įspūdingas jis būtų, deja, nelieka laiko.
Bevažiuojant į Kretingą tikiuosi pamatyti kelią į aerodromą. Deja, jo jau nebėra... Trumpas sustojimas Kretingos dvare (prieš rengiant šią kelionę diskutavome, kas geriau: raketinė bazė ar saldainių gamyba Kretingos dvare. Tačiau tokios edukacijos kaina – 44 eurai 8 žmonių grupei – pasirodė šiek tiek per didelė). Todėl tik pasivaikščiojome po dvarą, jo parką ir keliavome į „namus“.
20 val. Po vakarienės namelyje išėjome pasižmonėti. Atsisėdome „Titaniko“ klube ir klausėmės grupės „Rondo“ pasirodymo. Bilieto kaina 9 eurai. Na, žiemos sezono metu Kaune ir kituose miestuose bilietas į „Rondo“ koncertą kainuoja beveik dvigubai, tad kodėl nepasinaudojus proga? Tiesa, „Titaniko“ klubas nedžiugina – stalai nevalyti, viskas limpa, aplinka jau sutrinta, verkiant prašosi remonto.
Pirmadienis
Po savaitgalio miestelis ištuštėjęs. Matyti, kad lietuviai renkasi daugiausia poilsį savaitgaliais. Vėl bandome nueiti prie jūros, bet ir vėl pasitinka vėjas, bangos ir raudona vėliava.
Bandome pietauti mieste visiems žinomoje valgykloje „Galera“, kurioje pavalgyti galima už 3,5 euro.
Apskritai maisto kainos Šventojoje negąsdina: miestelyje galima rasti picų už 3 eurus, kompleksinius pietus – už 3,9 eurus.
Po pietų jau keliaujame namo ir tarpusavyje diskutuojame, ar lietuviškas pajūris pigus, ar ne? Dvi paros su pramogomis, nakvyne ir maistu asmeniui kainavo 60 eurų. Ar tai daug? Turbūt kad ne, bet kai kas aukota ir kokybės sąskaita. Ar pavyko pasimaudyti? Deja, nelabai... Ar pavyko ką nors įdomaus pamatyti? Taip. Tad galiausiai įvertiname, kad poilsis Šventojoje – ekonominis poilsis.
Pabaigai
Kadangi į Šventąją važiuoju kasmet, galiu palyginti, ar keičiasi šis pajūrio miestas. Ar kas nors pasikeitė Šventojoje po paskutinio apsilankymo? Iš esmės ne. Nebent namukų mados: prieš kelerius metus buvo mada statyti angliškus namukus, dabar „ant bangos“ mediniai namukai, primenantys šuns būdą.
Saugumas (ir publika) Šventojoje liko tokie patys. Šiame kurorte net ir dienos metu gali sulaukti pasiūlymo iš prisigėrusių veikėjų „gauti į galvą“.
Akivaizdu, kad Lietuvos pajūriui verkiant reikia ilgalaikės strategijos, kad poilsiautojai vyktų ten ne tik, kai geras oras (o toks ten būna retai...), bet visus metus.
Gal tai galėtų būti vandens pramogų parkas? Gal rengiamos ekskursijos, kad žmonės turėtų ką veikti ir blogo oro metu? Gal renginių gausa ar kokybiškas aptarnavimas? Tikiuosi, pajūrio kurortų turizmo atstovai ir valdžia rasti auksinį variantą ir lietuviškas pajūris ims keistis.
