Vis daugiau mokslinių duomenų rodo, kad svarbu ne tik tai, ką valgome, bet ir kada valgome. Vėlyvas valgymas siejamas su prastesniais širdies ir medžiagų apykaitos rodikliais, o riboto laiko valgymas – kai maistas vartojamas tik tam tikru dienos laikotarpiu – gali būti naudingas, rašo portalas „Health“.
Tyrimas, publikuotas žurnale „Arteriosclerosis, Thrombosis, and Vascular Biology“, truko 7,5 savaitės ir jame dalyvavo 39-i antsvorį ar nutukimą turintys suaugusieji.
Viena grupė per naktį nevalgė 13–16 valandų, kita – 11–13 valandų. Abi grupės paskutinį valgį ar užkandį suvalgydavo likus 3 valandoms iki miego ir pritemdydavo šviesas, derindamos rutiną prie savo miego grafiko.
Rezultatai parodė, kad ilgesnį laiką nevalgiusieji turėjo mažesnį diastolinį kraujospūdį, geresnę gliukozės toleranciją ir insulino funkciją, taip pat žemesnį širdies ritmą ir kortizolio lygį naktį.
Tyrėjų teigimu, vėlyvas valgymas gali trikdyti natūralius organizmo pasiruošimo miegui procesus – melatonino didėjimą, medžiagų apykaitos lėtėjimą ir nervų sistemos aktyvumo mažėjimą. Šių procesų sutrikdymas gali turėti neigiamos įtakos kraujospūdžiui, širdies ritmui ir cukraus kiekiui kraujyje.
Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad tyrimas buvo trumpalaikis ir dauguma dalyvių buvo moterys, todėl ilgalaikis poveikis dar nėra aiškus.
Nepaisant to, rekomenduojama paskutinį valgį planuoti maždaug 3 valandas prieš miegą ir siekti 13–16 valandų nevalgymo per naktį, pokyčius įgyvendinant palaipsniui.
Prieš reikšmingai keičiant mitybos įpročius, ypač jei turite kraujospūdžio ar cukraus kiekio kraujyje sutrikimų, verta pasitarti su gydytoju.