Per šimtmečius spurgos keitėsi – nuo paprastos aliejuje virtos tešlos iki dabartinės žiedinės formos, kurią, kaip pasakojama, sukūrė amerikiečių jūreivis.
Kaip teigia „Encyclopedia Britannica“, aliejuje kepta tešla egzistuoja jau tūkstančius metų. Ją vartojo ne tik senovės romėnai ar graikai, bet ir priešistorės Amerikos indėnai. Romėnai ją gardindavo cukrumi ar cinamonu – tai primityvūs, bet artimi dabartinėms spurgoms desertai.
Šiuolaikinės spurgos ištakos dažnai siejamos su olandais, XVII–XVIII a. imigravusiais į dabartinį Niujorką. Jie kepdavo „olie koeken“ – aliejuje keptus tešlos rutuliukus, dažnai įdarytus riešutais ar vaisiais. Nors forma dar nebuvo tokia, kokią žinome šiandien, šie kepiniai jau artėjo prie spurgos koncepcijos.
Maždaug apie 1850-uosius metų lūžį spurgų istorijoje padarė amerikiečių jūreivis Hansonas Gregory. Pasak legendų, jis nusprendė pradurti skylę spurgos viduryje. Vieni pasakoja, kad taip jis ją užmovė ant vairo stipino, kiti – kad išspaudė skylę pipirinės dangteliu.
Tikslus metodas liko neaiškus, bet rezultatas – reikšmingas. Skylė padėjo spurgoje tolygiai iškepti tešlai, be žalio vidurio ar būtinybės naudoti įdarą.
Pirmojo pasaulinio karo metu spurgos tapo itin svarbios – jas kariams apkasuose kepė savanorės, kurios iš pradžių planavo gaminti pyragus, bet dėl įrangos trūkumo pasirinko paprastesnį desertą. Užteko puodo su aliejumi ir tešlos – greita, skanu ir praktiška.
Po karo spurgos sparčiai išpopuliarėjo JAV. Pradėta jas gaminti pramoniniu būdu, kepyklėlės virto specializuotomis spurgų parduotuvėmis, o 20 a. viduryje gimė visiems žinomi ženklai, tokie kaip „Krispy Kreme“ ir „Dunkin‘ Donuts“.
Lietuvoje spurgų rūšių šiuo metu taip pat gaminama įvairių. Kai kurios iš jų panašios į lenkiškus pączki, aliejuje virtus, šiek tiek suplotus tešlos rutuliukus, užpildytus saldžiu įdaru. Visgi tradiciškai mūsų krašte spurgos nuo seno gaminamos apvalios ir iš varškės. Vargu, ar kur daugiau tokių berastume.
