XIX a. pabaigoje – XX a. I – oje pusėje Žemaitijoje šeimininkės virdavo košę. Mėgstamiausias pusryčių valgis – pusinė pusmarškonė košė. Pusmarškone ji vadinama todėl, kad košė verdama ne iš vieno produkto o iš bulvių ir miltų.
Į Mažeikių rajono Sedos kultūros centro veiklų sąrašą pusmarškonė košė atkeliavo ne iš rašytinių šaltinių. Ši košė buvo verdama dažno žemaičio troboje, ne išimtis ir Sedos kultūros centro darbuotojos Vitos Domarkienės namai.
„Mano mama košę virdavo beveik kiekvieną rytą, nes tai būdavo sotus maistas daug dirbantiems šeimos vyrams. Košę mėgdavome visi. Mamos ir kaimynės dėka išmokau virti pusmarškonę košę ir pati. Rengiant renginius ir šventes gimė idėja pagal šį receptą virti košę švenčių metu ir vaišinti žmones. Tai darome jau dešimtmetį. Be pusmarškonės košės retai kada praeina koks renginys. Tai mus visus apjungia ir suvienija“, – atskleidžia V.Domarkienė.
Į Sedos kultūros centrą pusmarškonė košė atkeliavo iš šeimos tradicijų, virimui naudojami paveldėti ir atkurti įrankiai, o krosnys taip pat yra pritaikytos prie puodo dydžio. Visgi žemaitiškas tradicijas sunkiausia perduoti jaunoms kartoms. „Atvykę į edukacinę pramogą – pusmarškonės košės gaminimą – paaugliai stebisi, ragauja atsargiai, tačiau visai mažučiai vaikai košę valgo labai gardžiai“, – nusijuokia pašnekovė.
Pusmarškonės košės receptas
Ingredientai:
- Bulvės 10 kg;
- Ruginiai ar kvietiniai miltai 800 g;
- Šviežias pienas 5 l;
- Vanduo 10 l;
- Lašiniai 5 kg;
- Svogūnai 3 kg;
- Druska pagal skonį;
- Juodieji pipirai pagal skonį;
- Keli lauro lapeliai;
- Raugintas pienas 10 l.
Gaminimo eiga:
Pradžioje nuskutamos, smulkai supjaustomos ir užkaičiamos virti bulvės.
Supjaustomi lašiniai ir kepinami keptuvėje su svogūnais. Pirmiausia išlydomi lašiniai, po to dedami svogūnai. Svogūnų turi būti panaši proporcija kaip ir lašinių.
Sukepusius spirgus ir svogūnus išgriebiame iš keptuvės. Į keptuvėje likusius taukus, nuo spirgų ir svogūnų kepinimo, dedame miltus ir juos pakepiname.
Pilame pusiau skiestą pieną su vandeniu, dedame druskos ir verdame. Gauta masę užpilame ant spirgų ir viską gerai išmaišome.
Išvirus bulvėms jas nusunkiame, vandenį nuo bulvių virimo naudosime košės gaminimui.
Bulves sugrūdame grūstuvu. Ant sugrūstų bulvių supilame likusį vandenį nuo bulvių virimo, supilame pieną ir gerai išmaišome. Bulvių ir pieno su vandeniu santykis turi būti lygus – pusė bulvių ir pusė pieno su vandeniu, nes tai pusmarškonė košė!
Užvirus į puodą sieto pagalba įsijojame miltus (antraip atsiras dideli miltų gumulai ir bus sunku išmaišyti košę). Jokiu būdu negalima dėti miltų kol puodas neužvirė, nes košė taps saldi.
Miltų dėti ne per daug. Dedant miltus košę visada maišyti menturiu, o menturis turi būti puodo centre, taip lengviau išsimaišo miltai.
Sudėjus miltus košę dar maišant reikia pavirti kol taps vienalytė, nebesijaus miltų skonio ir ims blizgėti.
Dedame druskos, bet nepersūdome, nes košė skanesnė, kai ji turi truputį saldumo. Uždengiame puodą dangčiu iki virimo kartas nuo karto vis pamaišant menturiu.
Košė skanaujama su raugintu pienu.
Skanaus!