Portalo 15min skaitytoja Dalia apie palapinių statymo taisykles pradėjo domėtis po pokalbio su draugais. Moteris nustebo išgirdusi, kad jų šeimos išvyka į gamtą baigėsi ne tik gražiais vaizdais, bet ir bauda už netinkamai pasirinktą vietą palapinei.
Tai privertė Dalią suabejoti savo pačios planais – ji su šeima ketino savaitgalį praleisti Dzūkijoje, netoli Varėnos, ir vieną naktį pernakvoti palapinėje.
„Atrodo, gamtoje norisi tiesiog rasti gražią vietą, pasistatyti palapinę ir pabūti su šeima. Tačiau po draugų istorijos pradėjau galvoti – o kaip žinoti, kur galima apsistoti, o kur jau gresia bauda?“ – klausė skaitytoja.
Į šiuos ir kitus klausimus 15min atsakė Aplinkos apsaugos departamentas.
Vien gražios vietos neužtenka
Kaip pabrėžia Aplinkos apsaugos departamento specialistai, viena dažniausių klaidų – manyti, kad palapinę galima statyti bet kur, jei nėra draudžiamojo ženklo.
„Apsistoti poilsiui miškuose galima tik įrengtuose viešojo naudojimo poilsio objektuose – poilsiavietėse, atokvėpio vietose, stovyklavietėse, kempinguose ir kituose rekreacinės paskirties inžineriniuose statiniuose“, – nurodo departamento atstovai.
Jie atkreipia dėmesį, kad ne visi šie objektai skirti nakvynei. Poilsiavietėse galima tik trumpam sustoti pailsėti, tačiau jose negalima statyti palapinių ar apsistoti su kemperiais. Tuo metu stovyklavietėse ir kempinguose nakvynė su palapine yra leidžiama.
Anot departamento, oficialios poilsio vietos paprastai pažymėtos specialiais ženklais, o jų vietas galima rasti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos bei Valstybinių miškų urėdijos žemėlapiuose.
Taisyklės galioja ir privačiuose miškuose
Dalis gyventojų mano, kad apribojimai taikomi tik valstybiniuose miškuose, tačiau taip nėra.
„Lankymosi miške taisyklės taikomos tiek valstybiniuose, tiek privačiuose miškuose. Miške stovyklauti galima įrengtuose viešojo naudojimo poilsio objektuose, o kitose miško vietose – tik gavus miško valdytojo rašytinį sutikimą“, – aiškina Aplinkos apsaugos departamentas.
Specialistai pabrėžia, kad vien tai, jog į privatų mišką galima patekti fiziškai, dar nereiškia, kad jame leidžiama įsirengti stovyklą.
O jeigu norisi nakvoti prie ežero?
Dar vienas paplitęs įsitikinimas – kad prie vandens telkinio palapinę galima statyti bet kur. Tačiau, kaip pažymi departamentas, taip nėra.
„Vien tai, kad vieta yra prie ežero ar upės, nereiškia, kad joje galima statyti palapinę. Jeigu pakrantė yra miško žemėje, apsistoti su palapine galima oficialioje stovyklavietėje ar kitoje tam skirtoje vietoje, o kitur – tik gavus miško valdytojo rašytinį sutikimą“, – teigiama atsakyme.
Aplinkosaugininkai primena, kad nors įstatymai užtikrina žmonių teisę prieiti prie vandens telkinio, tai nesuteikia teisės privačiame sklype statyti palapinės, kurti laužo ar naudotis privačia infrastruktūra be savininko leidimo.
Laukymė dar nereiškia, kad galima stovyklauti
Anot Aplinkos apsaugos departamento, žmonės neretai mano, kad jei vieta nėra draustinyje ar nacionaliniame parke, joje stovyklauti galima laisvai.
„Palapinės negalima statyti bet kur vien todėl, kad teritorija nėra saugoma. Pirmiausia būtina išsiaiškinti žemės sklypo paskirtį, nuosavybę ir tai teritorijai taikomus apribojimus“, – pabrėžia specialistai.
Jeigu pieva ar laukymė yra miško žemėje, galioja Lankymosi miške taisyklės. Kitais atvejais būtina įvertinti, kam priklauso žemė ir kokie reikalavimai jai taikomi.
Saugomose teritorijose – dar daugiau ribojimų
Departamento teigimu, planuojant poilsį saugomose teritorijose reikėtų būti ypač atidiems.
„Kai kuriose vietose, pavyzdžiui, draustiniuose ar rezervatuose, stovyklauti išvis draudžiama arba leidžiama tik su specialiais leidimais“, – nurodo aplinkosaugininkai.
Jie rekomenduoja prieš vykstant pasitikrinti oficialius stovyklaviečių žemėlapius, nes saugomose teritorijose saugomos retos rūšys ir jautrios ekosistemos.
Dažniausios klaidos – ne tik palapinės
Per vasaros reidus aplinkosaugininkai sako nuolat susiduriantys su tais pačiais pažeidimais.
„Reidų metu nustatome atvejų, kai poilsiautojai palapines stato ir laužus kūrena neleistinose vietose, motorines transporto priemones stato ar jomis važiuoja ten, kur tai draudžiama, šiukšlina, pažeidžia saugomų teritorijų lankymo reikalavimus ar kitaip žaloja aplinką“, – vardija Aplinkos apsaugos departamentas.
Kalbėdami apie gyventojų įpročius gamtoje gaminant maistą, aplinkosaugininkai primena, kad atsivežta kepsninė taisyklių nepakeičia.
„Miške laužus kurti, naudoti vienkartines kepsnines, nešiojamus grilius ir šašlykines galima tik specialiai įrengtose poilsiaviečių ir stovyklaviečių laužavietėse, pažymėtose atitinkamu ženklu“, – pabrėžia departamentas.
Kiek gali kainuoti taisyklių nepaisymas?
Anot Aplinkos apsaugos departamento, už stovyklavimą neleistinoje miško vietoje gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 50 eurų.
Jeigu pažeidimas padaromas saugomoje teritorijoje ar kartu pažeidžiami kiti reikalavimai – neteisėtai kūrenamas laužas, šiukšlinama, žalojama miško paklotė ar augalija – atsakomybė gali būti gerokai didesnė. Jei gamtai padaroma žala, ją taip pat teks atlyginti.
Kaip pabrėžia specialistai, net ir tais atvejais, kuomet stovykla įsirengiama teisėtai, gyventojų pareigos nesibaigia.
„Stovyklavimo vietoje reikia palaikyti tvarką ir švarą – nešiukšlinti, šiukšles mesti tik tam skirtose vietose. Nesvarbu, ar išsiruošiama į mišką trumpam žygiui ar ilgesniam stovyklavimui, pravartu su savimi pasiimti papildomą šiukšlių maišelį ir, pagal galimybes, surinkti rastas išmėtytas atliekas“, – ragina Aplinkos apsaugos departamentas.