Loading widget group article_left_top...

Garsūs žmonės kalba apie Druskininkus: mieliausi prisiminimai ir gražiausios vietos

Donatas Montvydas / Luko Balandžio / 15min nuotr.
Donatas Montvydas / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Druskininkuose žodis „skubėti“ neegzistuoja. Čia vieni sugrįžta namo, o kiti atvažiuoja surasti didmiestyje pasimetusią tylą. Kuriuose Druskininkų kampeliuose garsūs žmonės patiria, kad gyvena, ką visada aplanko čia sugrįžę ir kokius šilčiausius prisiminimus nešiojasi apie šį pušynais kvepiantį kurortą?

Loading widget group article_middle_widgets...

Rimas Tuminas, teatro režisierius ir pedagogas

Druskininkai yra ypatingos gamtos vieta, stebuklinga ir tauri. Būdamas ten jaučiu švelnumą ir šilumą. Mėgstamiausia mano vieta Druskininkuose – Raigardo slėnis važiuojant į Gardino pusę. Ten mėgstu apsilankyti, kai tik randu progą. Ta vieta nenusakoma – ori ir šventa, joje būdamas jaučiuosi pakylėtas ir pagerbtas.

Pirmą kartą Druskininkuose apsilankiau gal prieš 35 metus – dar būdamas jaunas. Tuomet su broliu važiuodavome čia rinkti voveraičių. Miškas čia gražiausias Lietuvoje – erdvus, skaidrus ir permatomas.

Rimas Tuminas / Lauros Vansevičienės nuotr.
Rimas Tuminas / Lauros Vansevičienės nuotr.

Irena Degutienė, Seimo narė

Mano vaikystė ir jaunystė prabėgo Druskininkų pušynuose – čia išvaikščioti visi takai. Mėgstamiausia vieta – K. Dineikos parkas. Vaikai būdami lipdavome per tvorą ir eidavome Ratnyčėlę maudytis, mėgome ir tenisą čia pažaisti. Jau studentė būdama, grįžusi tėviškėn eidavau su draugais į vandens kaskadas ir į parke esančią pirtelę pasikaitinti.

Apie tėviškę mano gražiausi prisiminimai susiję su mokyklos laikais, kai lankiau Pirmąją vidurinę. Mūsų klasė buvo be galo draugiška, susigalvodavome daug veiklos mokykloje, kartu leisdavome laisvalaikį po pamokų, todėl išlikome artimi visą gyvenimą. Mokytojai taip pat buvo šilti ir malonūs, kažkokiu būdu įskiepijo mums norą mokytis.

Irena Degutienė / Gretos Skaraitienės / BNS nuotr.
Irena Degutienė / Gretos Skaraitienės / BNS nuotr.

Marijonas Mikutavičius, dainininkas, aktorius, laidų vedėjas

Ir aš, ir mano mylimoji užaugome netoli Druskininkų – vaikystės vietos visada traukia sugrįžti.

Mūsų šeimai šiame kurorte labiausiai patinka parkai, ypač – K. Dineikos parkas. Jame būnant laikas sulėtėja. Mėgstu pasivažinėti pušynuose besidriekiančiais dviračių takais, pasivaikščioti Nemuno pakrante.

Marijonas Mikutavičius / Ryčio Šeškaičio nuotr.
Marijonas Mikutavičius / Ryčio Šeškaičio nuotr.

Donatas Montvydas, dainininkas

Druskininkai – mano mėgstamiausia vieta Lietuvoje, neskaitant Vilniaus, kuriame gimiau. Su šeima dažnai atvykstame čia ilsėtis po įtemptų darbų ar gastrolių. Myliu Druskininkus, jo pušynus, upę, ežerus, žmones, be to, turiu čia nemažai gerų draugų, todėl jaučiu stiprų socialinį ryšį su šiuo miestu. Prisipažinsiu – savo senatvę įsivaizduoju būtent Druskininkuose.

Šiame kurorte gera visur, tačiau labiausiai laiką leisti mėgstu Druskininkų vandens parko pirtyse. Vaikystėje į pirtį mane vesdavosi senelis, tad nuo to laiko pirtys man – vienas maloniausių būdų leisti laiką. Čia esančios pirčių programos yra lyg koks vaikystės svajonių išsipildymas, su visomis savo lepinančiomis procedūromis – masažais, įtrynimais ir t.t. Man labai svarbus malonus bendravimas, o čia dirbantys žmonės yra ne tik savo darbo profesionalai, bet ir šilti bei nuoširdūs pašnekovai.

Donatas Montvydas / Tomo Adomavičiaus nuotr.
Donatas Montvydas / Tomo Adomavičiaus nuotr.

Jurijus Smoriginas, choreografas, šokėjas, „Vilniaus baleto” meno vadovas

Mes, lietuviai, visi esame kaimiečiai. Aš – taip pat, ir to visai nesigėdiju. Kaimas ir gamta – mūsų šaknys, dėl to man labai patinka Druskininkų miškai, kurie, tiesą sakant, labiau primena parkus. Tai puikus pavyzdys, kaip darniai miestelis gali integruotis į gamtą. Druskininkai man – Čiurlionio miestas. Tie, kas susipažinę su Čiurlionio tapyba ir piešiniais, gali pastebėti, kad Druskininkų apylinkių miškai ir net debesys yra kitokie, jie – čiurlioniški.

Jurijus Smoriginas / Lukas Balandis / BNS nuotr.
Jurijus Smoriginas / Lukas Balandis / BNS nuotr.

Benas Matkevičius, krepšinio komandos „Boston Celtics“ skautas

Daug keliauju po pasaulį, tačiau kiekvieną vasarą stengiuosi aplankyti tėviškę, pailsėti, atgauti jėgas ir pasidžiaugti ramybe. Nuostabiausias Druskininkų vaizdas – Vijūnėlės ir Druskonio ežerai. Patinka lankytis kavinėse arba tiesiog pasivaikščioti po miestą ar apylinkes. Tačiau mėgstamiausia vieta Druskininkuose – tėvų namo terasa, kur galiu atsipūsti, pakvėpuoti grynu oru ir niekur neskubėti.

Geriausi mano vaikystės prisiminimai išlikę iš Druskininkų. Kaskart atvykdamas žinodavau, kad jeigu geras oras, savo draugus rasiu toje pačioje vietoje – krepšinio aikštelėje prie Ryto gimnazijos. Labai šilti prisiminimai apie žiemas, kai daug prisnigus su močiute eidavome pasivaikščioti. Tuomet man atrodė, kad Druskininkuose sniegas tirpdavo daug lėčiau.

Benas Matkevičius / Luko Balandžio / 15min nuotr.
Benas Matkevičius / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Anatolijus Oleinikas, dainininkas, projekto „Kelias į žvaigždes 3“ nugalėtojas

Druskininkai – mano tėviškė, kur vėl sugrįžau po kelių metų gyvenimo Vilniuje, pavargęs nuo beprasmiško skubėjimo. Labiausiai Druskininkuose man patinka miškas ir viskas, kas susiję su juo – nuo Raigardo slėnio iki Nemuno pakrančių skardžių. Vaikystėje su dviračiais išvažinėjau visus takelius ir miškelius – tai buvo nuostabus laikas.

Įsimintiniausias nutikimas Druskininkuose? Mano ir mano žmonos Ingos vestuvės. Prieš trejus metus mes sumainėme žiedus čionykštėje stačiatikių cerkvėje. Šventė buvo nepamirštama. Įgyvendinome savo svajonę ir tądien susikūrėme sau tikrą pasaką.

Anatolijus Oleinikas / Gretos Skaraitienės / BNS nuotr.
Anatolijus Oleinikas / Gretos Skaraitienės / BNS nuotr.

Justinas Lapatinskas, dainininkas

Esu kilęs iš Druskininkų, tad šiame mieste esu patyręs labai daug smagių akimirkų. Tačiau įsimintiniausios man – vaikystės vasaros, kurios prabėgo su draugais žvejojant nuo Nemuno krantų ar lakstant Saulės taku.

Pirmieji mano muzikiniai žingsniai taip pat prasidėjo Druskininkuose. Paauglystėje su keliais bendraminčiais buvome subūrę muzikos grupę. Repetuodavome atokiame draugo tėvų garaže maždaug už kilometro nuo namų. Pamenu, sėdim, grojam kažką, o lauke kad pila liūtis, kad žaibuoja... Jautėmės tikrai kieti rokeriai – labai geras jausmas išlikęs.

Justinas Lapatinskas / Vytauto Budrevičiaus nuotr.
Justinas Lapatinskas / Vytauto Budrevičiaus nuotr.