Pašnekovė taip pat pasidalijo patarimais, kaip juos pritaikyti namuose ir ar Lietuvoje galime atrasti įspūdingų perliukų.
„Sendaikčiai mane lydi visą gyvenimą – mano vaikystės namuose jų buvo apstu. Tėtis iš Vokietijos sendaiktynų parveždavo ne tik įdomių indų, interjero detalių, žaislų, bet net ir baldų. Kaskart labai laukdavau pamatyti, ką dar jis surado. Visgi pati pirmąjį sendaiktį įsigijau turbūt tik kai su vyru jau ruošėmės keltis į pirmus nuosavus namus. Iki tol nebuvo ūpo ieškoti daiktų nuomojamiems namams. Ta meilė išaugo (o gal atgijo) labai greitai. Sakyčiau, tai netgi šiokia tokia priklausomybė.
Kitos perka batus, o aš negalėjau be sendaikčių parduotuvių. Įsirengdama namus turėjau progą save realizuoti ieškodama širdžiai mielų dalykėlių. Dabar, deja, norint įsigyti dar vieną daiktą, tenka gerai tai apsvarstyti, nes mūsų namai labai maži“, – pasakoja Solveiga.