Ypač tada, jei prieš tave – aktorius ir režisierius Adolfas Večerskis, garsėjantis išskirtiniu humoro jausmu, patirtimi scenoje, sukūręs daugiau kaip šimtą vaidmenų, režisavęs dešimtis spektaklių. Ir, žinoma, girdėjęs daugybę žurnalistų klausimų – nuo pačių kvailiausių iki pačių giliausių. Kaip šį kartą pokalbiu plauksis, kaip klausys irklai, kokia bus srovė?
„Aš dar nieko nepasakiau“, – sako menininkas, mums baigus kalbėtis.
Negalima nesutikti. Kaip dešimtmečius patirties ir gyvenimo sutalpinti į geros valandos pokalbį? Nes jis, žvelgiant iš viso kūrybinio aukščio, tėra tik vienas nedidelis etiudas.
Kai A.Večerskis buvo paauglys, nemažai sportavo. Tai buvo bėgimas, karatė, boksas – ne profesionaliai, o mėgėjiškai. „O dar vėliau galėjau, atsirėmęs ant vienos rankos, stovėti žemyn galva. Ant stalo. Kol vieną kartą ranka nusprūdo ir vos neįkritau į mišrainę. Tai buvo pirmas pažinimas, kad viskas visada nėra taip, kaip tu nori“, – sako A.Večerskis.
Rugsėjo 4-ąją menininkui sukako 72-eji. Į pokalbį vienoje iš sostinės kavinių Adolfą palydėjo žmona Viola. „Nes juk turiu pamatyti, kam palieku vyrą“, – nusijuokė.