Gydytoja psichoterapeutė jau 30 metų padeda žmonėms, patyrusiems įvairaus pobūdžio piktnaudžiavimus, ypač Bažnyčios aplinkoje. Pasak jos, nors situacija laikui bėgant po truputį gerėja, aukoms vis dar sunku sulaukti reikiamos pagalbos vaduojantis iš patirtų kančių.
Savo ilgametę patirtį specialistė sudėjo į jautrią ir atvirą knygą „3 dienos naktyje. Viktimologės užrašai piktnaudžiavimų sūkuryje“.
Garsi viktimologė sutiko savo įžvalgomis pasidalinti ir su portalo 15min skaitytojais. Su ja piktnaudžiavimo temą aptarėme iš įvairių kampų: nuo to, kaip Bažnyčios aplinkoje įvykdomi piktnaudžiavimai paveikia žmonių tikėjimą, iki to, kodėl aukos jaučia savotišką įsipareigojimą apie savo išgyvenimus nekalbėti.
– Isabelle, su piktnaudžiavimo Bažnyčioje ir visuomenėje aukomis dirbate jau 30 metų. Ar per tą laiką pastebėjote kokių nors reikšmingų pokyčių – tiek pripažįstant, kad piktnaudžiavimo Bažnyčioje yra, tiek kuriant pagalbos aukoms sistemą?
– Visuomenės lygmeniu piktnaudžiavimo pripažinimas ir pagalba aukoms yra visuomenės sveikatos rodiklis, o Bažnyčios lygmeniu – tiesos ir ištikimybės Kristui klausimas.