15min pokalbis su Ema – apie tai, ką iš tiesų reiškia anksti suaugti, apie sistemą, kuri augina čempiones, tačiau turi savo kainą, apie dvasingumą bei tylą, kurios taip bijome. Ir apie paprastą, bet sudėtingą klausimą: ar šiandien gebėtume bent dešimt minučių pabūti be telefono – tik su savimi?
– Ema, iš kur jūs kilusi?
– Iš Vabalninko, mažo miesto netoli Biržų. Atrodo, kad viskas buvo taip seniai, net prisiminti sunku. Kai augi kaime – suaugi anksčiau. Manau, kad aš suaugau per anksti, per anksti pradėjau tyrinėti pasaulį. Alkoholis, cigaretės, vakarėliai, susibūrimai. Aišku, nėra kuo didžiuotis, bet taip būdavo. Dabar jau vienuolika metų, kai iš viso nevartoju alkoholio.
Kaime viskas vyksta kitaip, nes laiką kartu leidžia ir vyresni, ir jaunesni vaikai. Juk mūsų Vabalninke nebuvo daug, ir kai tau vienuolika ar dvylika, o šalia – septyniolikmečiai, greitai į tą pasaulį įeini. Tačiau netrukus pradėjau sportuoti.
– Kaip jūsų gyvenime atsirado dviračių sportas?