Jame esančioje šv. Mikalojaus bažnyčioje ramybę, maldos sakralumą ir šviesą atranda ne tik vienuolyne nuolat gyvenančios seserys benediktinės, bet ir vaikai, jaunimas bei visa čia gausiai besiburianti bendruomenė.
Iki 20 amžiaus, vienuolėmis galėjo būti tik kilmingų šeimų mergaitės, į vienuolyną, tarsi į santuoką, atsinešdavusios kraitį. Tai buvo nemaža paspirtis vienuolynui.