Toliau paroda vingiavo per pasaulio regionus ir skirtingas religijas bei tikėjimus – nuo „primityvių“ inuitų odinių maišelių su bambagyslėmis iki auksu ir brangakmeniais dekoruotų religinių skulptūrų. Skersai ir išilgai pasaulio platumų žmonės tikėjo ir tebetiki Antgamte, Kosmosu, Visata, dievybėmis, Motina Kūrėja, Dievu. Tačiau šiandien Vakarų pasaulyje susiduriame su neregėta prasmės ir tikėjimo krize, kai žmonės unfriendina Bažnyčią ir niekas mūsų nebesuklijuoja vienų su kitais.
Remiantis Jungo psichoanalitika, pasąmonė yra nepriklausoma, savarankiškai egzistuojanti, atskira dalis, kuri retkarčiais užmezga kontaktą su sąmonės paribiais ir tuomet jau nuo kiekvieno priklauso, kaip su ta pasąmonės medžiaga bus elgiamasi ir kiek ji taps sąmoninga. Jungas, atvirkščiai negu Froidas (kuris matė pasąmonę kaip seksualinių frustracijų ir blokų šiukšlyną) laikė pasąmonę ne tik griaunančia, bet ir kuriančia bei simboliais kalbančia jėga, mezgančią su mumis kontaktą per sapnus ir vizijas. Sąmoningumas – tai kartais lengvesnis, kartais be galo sunkus tų simbolių iššifravimo darbas.
Jungas tyrinėjo ir Šešėlį – išstumas, nepripažintas, nesąmoningas mūsų asmenybės dalis, kurios veikia tiek individus, tiek civilizacijas. Nuneigtas šešėlis išsiveržia į išorę agresija, tačiau agresyvusis nė nesusimąsto, kad nekenčia jis savęs, savo pačio dalies, o į kitą perkelia viską, ko savyje nepripažįsta.