Loading widget group article_left_top...
Prenumeratoriams

Nežinomi Velykų papročiai: kas yra Gavėnas ir kodėl dovanoti reikėtų tik porinį margučių skaičių?

Raimonda Mikalčiūtė / Roberto Riabovo / BNS nuotr.
Raimonda Mikalčiūtė-UrbonėGYVENIMAS žurnalistė
Etnologė papasakojo apie mažiau žinomas Velykų tradicijas / RF123.com / Ąžuolyno bibliotekos / Epaveldas.lt nuotr.
Etnologė papasakojo apie mažiau žinomas Velykų tradicijas / RF123.com / Ąžuolyno bibliotekos / Epaveldas.lt nuotr.

„Velykas šventė visa Lietuva, nėra nė vieno regiono, kur jos nebūtų minėtos. Ne Kalėdos, bet Velykos yra pati didžiausia katalikiškos Lietuvos šventė“, – sako Ąžuolyno bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų ir sklaidos centro vyresniosios bibliotekininkė, etnologijos mokslų daktarė Asta Venskienė, papasakojusi apie mažiau žinomas tradicijas.

Loading widget group article_middle_widgets...

Ruošdavosi septynias savaites

Pasak etnologės, XIX a. pab. ir XX a. pr. pasiruošimas Velykoms prasidėdavo kitą dieną po Užgavėnių.

„Pelenų diena – pirmoji su velykiniu ciklu susijusi diena, prasideda Gavėnia – laikas, kai ruošiamės pasitikti Velykas. Per 7 savaites, kiek trunka Gavėnia, žmonės stengdavosi apsivalyti fiziškai ir dvasiškai ir tai darydavo laikydamiesi griežto pasninko. Dabar Gavėnios mes nelabai jaučiame, tačiau iki Pirmojo pasaulinio karo buvo „juodieji“ arba „sausieji“ pasninkai, kai nebuvo galima valgyti ne tik gyvūninės kilmės produktų (mėsos, taukų, kiaušinių ir pan.), bet ir pieno produktų (sūrio, sviesto ir pan.). Maistas būdavo labai prėskas, prastas“, – kalbėjo dr. A.Venskienė.