Sausį Nijolei sukaks 70 metų. Ji sako nebeieškanti, kuo galėtų tapti, ir nebesistengianti įtikti aplinkiniams. Didžiausias jos šiandienos džiaugsmas – būti savimi.
„Tiek daug metų mes praleidžiame bandydami kažkam įtikti, būti tokiais, kokių iš mūsų tikimasi, bet šiandien galiu sau ir kitiems pasakyti, kokia esu. Man didžiausias džiaugsmas – nebandyti tapti kažkuo kitu, o būti savimi“, – sako ji.
Skausmas, po kurio teko mokytis gyventi iš naujo
Prieš ketverius su puse metų mirė Nijolės vyras – žinomas smuikininkas ir kompozitorius Miroslavas Forman. Kartu su juo, pasak moters, išėjo didžiulė jos kasdienybės dalis: pokalbiai, įpročiai, planai, bendras gyvenimo ritmas.
„Tris dienas klykiau balsu, patikėkit. Atrodė, kad viena mano pusė negrįžtamai išėjo. Buvo laikas, kai atrodė, kad nieko daugiau ir nebereikia“, – atvirai prisimena Nijolė.
Tačiau vieną rytą ji vėl atsistojo prieš veidrodį ir pasakė sau tai, ką dabar kartoja ne tik sau, bet ir kitiems: reikia susiimti. „Juk jis nenorėtų, kad aš nustočiau gyventi“, – tuomet pagalvojo ji.
Grįžimas nebuvo staigus. Nijolė pradėjo daugiau keliauti, stebėti aplinką, kalbėtis su žmonėmis. Iš pradžių filmavo tai, kas ją pačią nustebindavo, sujaudindavo ar pralinksmindavo – kad turėtų dėl ko ryte atsikelti ir išeiti iš namų.
Vėliau suprato: jos pamatytas grožis gali pradžiuginti ir žmogų kitame ekrano gale. „Aš tiesiog pasirinkau gyventi“, – sako ji.
Nauja profesija – dalyti šviesą
Jūra, mylimi beržai, paukščiai, gyvūnai, atsitiktinai sutikti žmonės ir mažos, kasdienybės pilnos akimirkos – tokie Nijolės vaizdo pasakojimai keliauja į jos socialinius tinklus. Prie jų ji prideda savo balsą, eilėraštį, mintį ar spontanišką pokalbį.
Kartais Nijolė sustoja pasikalbėti su žuvėdra, šuneliu ar net beržu. Jai tai nėra keistenybė – tai būdas išgirsti pasaulį ir juo pasidalyti.
„Per tuos metus supratau, kad savyje išsiugdžiau naują profesiją. Gal skambės nekukliai, bet tapau džiaugsmo ir šviesos dalintoja“, – šypsosi ji.
Šiuos žodžius, pasak Nijolės, patvirtina ir žmonių reakcijos. Prie jos įrašų atsiranda žinutės, kad ji pakėlė nuotaiką, įkvėpė, priminė apie paprastus gyvenimo dalykus. Viena sekėja ją pavadino „geros nuotaikos karaliene“ ir pavyzdžiu, kaip galima dovanoti džiaugsmą tiesiog būnant savimi.
Kai kurie Nijolės vaizdo įrašai pasiekia ir 165 tūkst. peržiūrų. Svarbiausia jai ne skaičius, o tai, kad jais dalijasi labai skirtingo amžiaus žmonės, tarp jų – ir jaunimas.
Jaunoji karta atvedė į „TikTok“
Nijolė daugelį metų dirbo Kauno Algio Žikevičiaus saugaus vaiko mokykloje neformaliojo švietimo mokytoja. Būtent vaikai prieš keletą metų pastebėjo jos gebėjimą jautriai ir linksmai pasakoti apie pasaulį bei paklausė: „O kodėl jūsų nėra „TikTok“?“
Moteris nutarė pamėginti. Iš pradžių buvo „Facebook“, vėliau – „Instagram“, o tada atsivėrė ir „TikTok“ pasaulis. Nijolė įsitikino, kad kartų siena egzistuoja tik tol, kol ją patys statome.
„Kartais galvojame, kad tarp kartų yra didžiulė siena. O aš patyriau, kad jos gali ir nebūti. Jaunoji karta mane atvedė į „TikTok“, o jis – prie dar daugiau žmonių. Aš ne tik žiūriu į pasaulį savo akimis, bet tuo žvilgsniu dalijuosi su tais, kurių galbūt niekada nesutiksiu“, – sako ji.
Nijolės istorija nėra pasakojimas apie tai, kaip neigti liūdesį ar apsimesti, kad sunkumų nėra. Priešingai – ji labai gerai žino, ką reiškia netektis, vienatvė ir ta diena, kai atrodo, kad gyvenimas sustojo. Su vyru ji vaikų neturėjo, todėl po jo mirties liko viena. Tačiau šiandien kiekvieną naują galimybę ji pasitinka klausimu: kada, jei ne dabar?
Raudonas kostiumas ir drąsa išbandyti
Šis klausimas Nijolę nuvedė ir ant podiumo. Pamačiusi kvietimą registruotis į madų šou, prieš dvejus metus ji nusprendė dalyvauti – nors iki tol gyvenime ant podiumo nebuvo ėjusi. Tada ji ryžosi vilkėti ryškiai raudoną kostiumą su išskirtine skrybėle, kurio kitos moterys nesirinko.
Ji priima kvietimus pasirodyti televizijos laidose, leidžiasi į projektų „Nuotykiai 60+“ patirtis, noriai išbando tai, ko anksčiau gal nė nebūtų suplanavusi. „Kiekvienas naujas iššūkis atveda prie dar vieno, kurio anksčiau net nesi numatęs“, – įsitikinusi ji.
Šviesą dalijo visą gyvenimą
Drauge su vyru Miroslavu Formanu ji daug koncertavo senelių ir vaikų globos namuose, jaunimo kolonijoje, kalėjimuose.
Jų programa vadinosi „Sakralinė valanda“: Miroslavas grodavo smuiku, o Nijolė skaitydavo Šventojo Rašto ištraukas. Vienas ryškiausių prisiminimų – Kauno „Animos“ mokyklos projektas, kuriame 256 mokiniai kūrė spektaklį pagal Miroslavo muziką, o gyvai skambantis smuikas nešė viltį.
„Aš nesukūriau savęs per tuos ketverius su puse metų. Visada tokia buvau. Tik mano energija įgavo naujas formas – socialinius tinklus, filmavimą, keliones, televiziją“, – sako Nijolė.
Ją daugiau kaip 25 metus pažįstantis kultūros lauko kolega Nijolę apibūdino kaip moterį, kuri neprarado energijos, charizmos, kūrybiškumo ir gebėjimo aplink save kurti gerą nuotaiką. Anot jo, jos gyvenime nestinga idėjų, veiklos ir spalvų, o visa tai ji daro su didžiuliu entuziazmu.
Šie žodžiai Nijolei labai svarbūs. Ji juose mato gyvenimo atgarsį – tą akimirką, kai tai, ką ilgus metus sėjai kituose, sugrįžta palaikymu ir meile.
Žinutė tiems, kurie nebemato šviesos
Nijolė nesiūlo kitiems gyventi pagal jos taisykles. Ji tik kviečia pastebėti, kad net paprasčiausiame pasivaikščiojime ar ramiai sėdint ant suoliuko galima rasti mažą priežastį džiaugtis: medžio šaką, paukščio balsą, pokalbį, žmogų šalia.
„Kiekvieną rytą prieikite prie veidrodžio, pažiūrėkite į savo nuostabias, vieninteles, nepakartojamas akis ir pasakykite: džiaugiuosi vėl tave matydamas. Ne kiekvienam duota sulaukti tokio amžiaus“, – linki ji.
Pretenduoti į Metų senjoro titulą Nijolė nusprendė ne todėl, kad jos gyvenimas buvęs lengvas, ir ne tam, kad pamokytų kitus. Ji nori savo istorija pasakyti paprastą, bet labai svarbų dalyką: amžius nėra priežastis užverti naujų galimybių duris.
„Man 69-eri. Nenoriu būti jaunesnė. Noriu būti gyva, smalsi ir šiuolaikiška. Mano gyvenimo knyga dar skaitoma, o kas parašyta kitame puslapyje, nežinau. Būtent todėl man taip įdomu jį atversti“, – sako Nijolė Forman.
Pastebėkime tuos, kurie įkvepia
„Metų senjoro 2026“ rinkimai – ne vien konkursas. Tai kvietimas pastebėti šalia esančius žmones ir viešai jiems padėkoti. Kartais senjorui gali atrodyti, kad jo kasdieniai darbai nėra kuo nors ypatingi, tačiau rūpestis bendruomene, perduodamos žinios, savanorystė, kūryba ar gyvenimo džiaugsmas kitiems gali tapti stipriu įkvėpimu. Jeigu jūsų aplinkoje yra žmogus, kurio istoriją turėtų išgirsti visa Lietuva, registruokite jį „Metų senjoro 2026“ rinkimuose.
Registracijos nuoroda: https://www.15min.lt/media/konkursas/metu-senjoru-rinkimai