Varėnoje užaugusi Violeta daugiau nei pusę gyvenimo praleido Visagine, kur „atitekėjo“.
„Vaikystėje mane supo kūrybingi žmonės. Tėtis kalė iš skardos įvairius paveikslus, veidrodžiams rėmus, mama – mezgė, darė floristines kompozicijas, rišo ir iki šiol teberiša verbas, veria šiaudinius sodus, yra sertifikuota tautodailininkė. Jei mane palikdavo paviešėti pas senelius tėčio tėviškėje – mačiau kaip močiutė audė, o jei išveždavo vasarai į mamos tėviškę – ten buvo visiška kūrybos laisvė – močiutė buvo siuvėja, tad įvairių audinių atraižų į valias, o tėtukas buvo auksinių rankų stalius – gamino nuo karstų, durų, langų rėmų, iki trims bažnyčioms yra sumeistravęs altorius, tad buvo galimybė ir kažką pakalti, padrožti ar šiaip padėti prie medžio apdirbimo darbų“, – pasakojo moteris.