Moto: Siekdamas tobulumo, nesugadink to, kas gera.
– Kokios buvo jūsų pirmosios profesinės patirtys. Dažnam jos kelia šypseną, o jums?
– Vasaros atostogų metu, dar dešimtajame dešimtmetyje, pardavinėjau ledus prie maisto parduotuvės. Tarp jų buvo ir „Joke“ – su mažu siurprizu: suvalgęs ledą ant pagaliuko randi klausimą, o kitoje pusėje – atsakymą. Vienas labiausiai įstrigusių: „Kas ryte stovi ant keturių kojų, per pietus – ant dviejų, o vakare – ant trijų?“ Na, ir ką mąstote jūs? Atsakymas, žinoma, yra žmogus (kūdikis ropoja, suaugęs vaikšto, o senatvėje remiasi lazda). Tuomet šio atsakymo net galvoje nebuvo. Juokėmės, visi svarstėme, kad įrašytas neteisingas atsakymas (šypsosi).
– Kokios yra jūsų stiprybės ir silpnybės?
– Bandžiau „lopyti“ silpnybes, tačiau tai – lėta, nesmagu ir neefektyvu. Todėl jau senokai ir pats, ir su visa komanda koncenruojuosi į stiprybes. Tuomet žymiai daugiau įsitraukimo, o ir sėkmės. Manau, viena iš mano stiprybių – smalsumas ir nuolatinis siekis tobulėti. Mano silpnybes padeda sustiprinti svarbiausi kolegos.
Bandžiau „lopyti“ silpnybes, tačiau tai – lėta, nesmagu ir neefektyvu.
– Ar suderinti asmeninį ir darbo laiką išmokote? Ar tai neįmanoma?
– Tėčio pamoka – „pirmiausia išmok dirbti, tada pamilk tai, ką darai“ – man galioja iki šiol. Asmeninio laiko ieškau, bet ne kaip „kalendoriaus langelio“ – labiau kaip progų, kurias pagaunu, nors jos per retos. Didžiausia užduotis šiam dešimtmečiui – rasti pakankamai kokybiško laiko šeimai, man tai gana ambicingas tikslas, tačiau kryptis yra.
– Kaip leisti laisvalaikį jums maloniausia, kas atgaivina sielą?
– Mėgstu skaityti, skiriu tam nemažai laiko. Šiuo gyvenimo etapu mane labiausiai domina tai, kas keičia pasaulį – žmonės, įvykiai, idėjos. Grožinė literatūra laukia savo laiko – kai norėsis mažiau greičio, bus galima skaityti taip, kaip tie kūriniai ir buvo parašyti – lėtai, niekur neskubant, mėgaujantis pastraipomis, ne skyriais.
– Ar kaip nors trumpai įmanoma apibrėžti jūsų darbo principus, vertybes?
– Medicina išmokė: jei nežinai, ką daryti, daryk tai, ką moki geriausiai. Kai rūkas sutirštėja, grįžtu prie vertybių – išmintis, pagarba ir žmogiškumas. Tai yra kompasas, o ne dekoracija.
– Jei turėtumėte galimybę 15-ai minučių atsidurti bet kurioje pasaulio vietoje, kur tai būtų ir ką ten veiktumėte?
– Tai būtų ankstus rytas Amazonės gilumoje. Plaustas, rūkas, tylos ir gamtos garsų derinys. Jokio telefono, jokio pokalbio, jokios kompanijos.
– Jei pasitaikytų pokalbio prie kavos galimybė su bet kuriuo Lietuvos vadovu, kas būtų jūsų pašnekovas?
– Su Klaipėdos licėjaus vadovu. Man atrodo, kad jie ten daro tai, ką daug kas mano esant neįmanoma.