Loading widget group article_left_top...
Prenumeratoriams

Spygliuočiai išeina: miškininkas įvardijo priežastis, kodėl tai vyksta ir kaip juos sulaikyti

Valstybinių miškų urėdijos medelynų padalinio Dubravos medelyno vadovas Vytautas Grunskis / K.Kanišauskaitės-Šaltmerės nuotr.
Valstybinių miškų urėdijos medelynų padalinio Dubravos medelyno vadovas Vytautas Grunskis / K.Kanišauskaitės-Šaltmerės nuotr.

Kasmet prastėjanti situacija Lietuvos spygliuočių miškuose kelia nerimo ir neatsakytų klausimų. Kiek tiesos, kad spygliuočiai mūsų klimato zoną galiausiai visai apleis? Kaip keisis spygliuočių ir lapuočių santykis netolimoje ateityje? Kiek eglių ir pušų matysime dar po dviejų dešimtmečių?

Loading widget group article_middle_widgets...

Anot Valstybinių miškų urėdijos medelynų padalinio Dubravos medelyno vadovo Vytauto Grunskio, blogiausia situacija šiuo metu Lietuvoje su eglėmis: jas paveikė šiltėjančio klimato pokyčiai ir graužiantis kenkėjas žievėgraužis tipografas.

Ir nors miškininkas ramina, kad jų sėklų atsargų pakankamai, tiesa ta, kad spygliuočiai palengva nyksta.

Ieškodama išeities urėdija kasmet išaugina vis daugiau lapuočių ir taip palengva keičia Lietuvos miškuose esančių lapuočių ir spygliuočių santykį.

Iš viso Valstybinių miškų urėdija prižiūri 36 paprastosios pušies plantacijas, kurios užima 230 ha plotą, o tokių eglių atsargų skaičiuojama, kad užteks dar 7–8 metams.

Taigi, kaip ir kuo gyvena vienintelė Lietuvos sėklų aižykla ir ką prognozuoja miškininkai Lietuvos miškams?

– Vytautai, kas laukia Lietuvos miškų tolimesnėje perspektyvoje?