Loading widget group article_left_top...
Prenumeratoriams

Vietoj špinatų – dilgėlės, kavos – kiaulpienės: žoliauti pradėjusi gydytoja pasidalino savo požiūriu

Raimonda Mikalčiūtė / Roberto Riabovo / BNS nuotr.
Raimonda Mikalčiūtė-UrbonėGYVENIMAS žurnalistė
Yuliya Asovskaja / Dilgėlės ir kiaulpienių arbata / Asmeninė nuotr./ 15min koliažas
Yuliya Asovskaja / Dilgėlės ir kiaulpienių arbata / Asmeninė nuotr./ 15min koliažas

Vaistažolės ir kiti vaistiniai bei valgomieji augalai endobiogenikos specialistės, gydytojos Yuliyos Asovskajos gyvenime yra jau dešimt metų, o prieš metus pati pradėjo rinkti ir vartoti Lietuvoje augančius augalus.

Loading widget group article_middle_widgets...

„Anksčiau vartojau tai, ką galima rasti vaistinėse: tinktūras, arbatas iš vaistinių augalų. Kad pradėjau pati rinkti, išėjo natūraliai – pradėjau labiau domėtis ir pažinti vaistinius augalus. Anksčiau labiau gilinausi į hormonus, o dabar norisi nuo žmogaus eiti į pasaulį, gamtos pažinimą. Man tai – ir dvasinis procesas“, – neslėpė pašnekovė.

Gydytoja endobiogenikos specialistė Y.Asovskaja / Asmeninė nuotr.
Gydytoja endobiogenikos specialistė Y.Asovskaja / Asmeninė nuotr.

Pamirštos tradicijos

Augalai, vartojami organizmo gydymo ir stiprinimo tikslais, buvo naudojami daugelyje šalių. Kai kuriose jie iki šiol dažnai skiriami greta šiuolaikinės medicinos produktų. Vakarų Europoje vaistažolės jau daug metų yra atsidūrusios užribyje ir, jei vartojamos, tai dažniausiai – tik profilaktiškai, greta „rimto“ gydymo.