Pats Justas įsitikinęs: tėvystė prasideda ne gimdymo palatoje, o tą akimirką, kai vyras suvokia, kad netrukus taps tėčiu.
Apie vaiką svajojo labai seniai
„Aš tiesiog labai norėjau būti tėčiu. Net negaliu to pavadinti svajone – tiesiog toks buvo labai stiprus noras“, – sako Justas. Tačiau jo ir žmonos kelias iki sūnaus gimimo nebuvo lengvas. Vaiko planus teko atidėti beveik ketveriems metams, šeima išgyveno persileidimus. Todėl gimus Jokūbui visos per tą laiką susikaupusios emocijos prasiveržė su dar didesne jėga: „Kai gimė Jokūbas, viskas tiesiog... Nežinau, emocijos buvo susikaupusios. Mane tai labai paveikė.“
Nors vis garsiau kalbama, kad poros nebenori turėtų vaikų, pasak Justo, šis noras tarp jo bendraamžių niekur nedingo – pasikeitė tik laikas, kada žmonės tam ryžtasi.
„Man atrodo, kad daug kas vaikų vis tiek nori. Tik tas laikas labai pasistūmėjo. Dabar žmonės pirmiausia nori finansinio stabilumo, nori pasikloti tvirtus pamatus“, – sako jis.
Pats Justas su žmona prie šio sprendimo taip pat priėjo sąmoningai. Abu jautė, kad vaikui turi būti pasiruošę ne tik emociškai, bet ir finansiškai: „Kai pajutome, kad atsirado stabilumas, kad jau turime savo vietą, tada viskas pasidarė daug paprasčiau.“
Tačiau jis įsitikinęs, kad svarbiausia – jog abu partneriai norėtų vaiko vienodai.
„Man atrodo, kad tokie dalykai turėtų būti išsiaiškinti santykių pradžioje. Vaikui turi būti pasiruošę abu. Jeigu tik vienas nori, vėliau gali būti labai sunku“, – kalbėjo sūnaus susilaukęs vyras.