Todėl dalis jaunų žmonių renkasi mažesnį būstą, gyvenimą su kambariokais arba savarankišką gyvenimą atideda vėlesniam laikui.
Tokią situaciją šiandien patiria ir 24 metų Donatas iš Kauno. IT įmonėje dirbantis vaikinas uždirba apie 1200 eurų į rankas, tačiau vis dar gyvena su tėvais.
„Kartais atrodo, kad jau laikas gyventi savarankiškai, bet kai pasižiūriu nuomos kainas, matematikos nepakeisi. Vien už vieno kambario butą Kaune reikėtų mokėti apie 400 eurų, dar komunaliniai, maistas, transportas. Mėnesio pabaigoje taupymui liktų labai nedaug“, – pasakoja jis.
Donatas svarstė nuomotis būstą vienas, tačiau kol kas nusprendė likti tėvų namuose ir kaupti santaupas.
„Jeigu dabar išsikraustyčiau ir nuomočiausi vieno kambario butą, pradiniam įnašui praktiškai nebetaupyčiau. Dėl to kol kas tenka rinktis tarp savarankiškumo ir taupymo“, – sako kaunietis.
Nekilnojamojo turto rinkos ekspertė Gintarė Kriuogaitė sako, kad tokį pasirinkimą vis dažniau lemia ne noras gyventi su šeima, o paprasčiausia matematika.
Nuoma gali suvalgyti pusę pajamų
Vienam gyvenančiam jaunam žmogui būstas gali tapti nemenka pajamų dalimi. Prie nuomos prisideda komunaliniai mokesčiai ir kitos kasdienės išlaidos, todėl būstui gali tekti 40 proc. ar net pusė atlyginimo.
„Iš praktikos matau, kad jauni žmonės dažniau linkę aukoti būsto plotą ar privatumą nei patogią vietą. Todėl dažnai pasirenkamas mažesnis butas arba gyvenimas su kambariokais, bet patogioje miesto vietoje, iš kurios lengva pasiekti darbą ar universitetą“, – sako FIKS nekilnojamojo turto agentūros ekspertė Gintarė Kriuogaitė.
Pasak G. Kriuogaitės, vienam žmogui nuomotis būstą ir išlaikyti komfortišką gyvenimo lygį Kaune ar Klaipėdoje paprastai lengviau uždirbant 1200–1500 eurų į rankas, o Vilniuje dažniausiai reikėtų bent 1500 eurų.
Kuo didesnė pajamų dalis atitenka būstui, tuo mažiau lieka taupyti, o tai apsunkina galimybę sukaupti pradiniam įnašui.
Ne paskolos įmoka, o pradinis įnašas
Būsto kainos pastaraisiais metais augo sparčiai, o tai jaunam žmogui apsunkina ne tik būsto pirkimą, bet ir pasirengimą jam. Pirmąjį būstą perkantiems gyventojams minimalus pradinis įnašas gali siekti 10 proc. būsto vertės.
Tai reiškia, kad už 150 tūkst. eurų vertės būstą reikėtų sukaupti mažiausiai 15 tūkst. eurų, o už 200 tūkst. eurų vertės būstą – 20 tūkst. eurų.
Pasak G. Kriuogaitės, nemažai jaunų žmonių susiduria su situacija, kai pajamų paskolai pakaktų, tačiau santaupų būstui įsigyti dar nėra.
„Žmogus gali turėti pakankamas pajamas paskolos įmokai, tačiau neturėti 15–20 tūkst. eurų pradiniam įnašui. Tokiu atveju būsto pirkimas automatiškai nusikelia keleriems metams“, – sako ji.
Pavyzdžiui, kas mėnesį atidedant po 500 eurų, 15 tūkst. eurų sumai sukaupti prireiktų maždaug dvejų su puse metų, o 20 tūkst. eurų – daugiau nei trejų. Vis dėlto tokį taupymo tempą išlaikyti mokant nuomą ir kitas būtinąsias išlaidas gali ne kiekvienas.
Būsto kainos auga greičiau nei atlyginimai
Kriuogaitė sako, kad būsto įperkamumo problema susijusi ne vien su nuomos kainomis.
„Šiuo metu situacija tikrai nėra paprasta. Būsto kainos vėl auga gana sparčiai ir jų augimas lenkia atlyginimų augimą. Iš praktikos sakyčiau, kad didžiausia problema jaunam žmogui dažnai net nėra būsima paskolos įmoka, o pradinio įnašo sukaupimas, ypač jeigu asmuo neturi pagalbos iš tėvų ar kitų artimųjų“, – sako ji.
Panašias tendencijas Europoje mato ir Europos Parlamento narys Paulius Saudargas.
„Daugelyje Europos šalių būsto kainos auga greičiau nei žmonių galimybės sukaupti santaupų pirmajam būstui“, – teigia jis.
Būsto problema prasideda dar studijų metais
Finansinis spaudimas dėl būsto daugeliui prasideda gerokai anksčiau nei atsiranda galimybė galvoti apie nuosavą būstą ar būsto paskolą. Dažnam jaunuoliui pirmieji iššūkiai kyla dar studijų metais.
Lietuvos studentų sąjungos prezidentė Ieva Vengrovskaja atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje vis dar trūksta išsamaus nacionalinio studentų būsto situacijos stebėjimo.
„Tai, kad Lietuvoje neturime išsamaus nacionalinio monitoringo, kuris parodytų studentų būsto ir finansinę situaciją, jau savaime yra problema“, – sako ji.
EUROSTUDENT duomenimis, 31 proc. Lietuvos studentų gyvena su tėvais, dar 18 proc. gyvena studentų būstuose, o apie 79 proc. susiduria su finansiniais sunkumais.
Pasak I. Vengrovskajos, šeimos finansinė padėtis gali turėti tiesioginės įtakos tam, ar jaunuolis apskritai gali rinktis studijas kitame mieste.
„Aukštasis mokslas neturėtų tapti privilegija tų, kurių tėvai gali padėti susimokėti už būstą. Jeigu studentas negali sau leisti gyventi tame mieste, kuriame yra jo pasirinkta studijų programa, jo ateitį iš dalies nulemia šeimos finansinė padėtis“, – teigia Lietuvos studentų sąjungos prezidentė.
Kai būstui reikia užsidirbti studijuojant
Apie 60 proc. Lietuvos studentų dirba studijų metu, o kas ketvirtas sako, kad darbas apsunkina studijas. Tiems, kurie patys moka už būstą ir kasdienes išlaidas, suderinti darbą su studijomis tampa dar sudėtingiau.
„Kai žmogus turi dirbti tam, kad galėtų susimokėti už būstą, maistą ar kitas būtinas išlaidas, studijoms lieka mažiau laiko ir energijos. Nuovargis, laiko trūkumas ir įtampa gali tiesiogiai atsiliepti studijų rezultatams“, – sako Lietuvos studentų sąjungos prezidentė Ieva Vengrovskaja.
Todėl, jos teigimu, studentų būstas neturėtų būti laikomas privilegija.
„Bendrabutis nėra prizas už tai, kad esi pirmakursis. Tai yra socialinė infrastruktūra, kuri turi sudaryti sąlygas žmogui studijuoti nepriklausomai nuo to, kokias pajamas gauna jo šeima“, – pabrėžia Vengrovskaja.
Pasak studentų atstovės, nėra nacionalinės sistemos, kuri parodytų, kiek studentų dėl bendrabučių trūkumo priversti rinktis privačią nuomą.
Gyvenimas su tėvais – ne visada pasirinkimas
Kai nuoma tampa per didele finansine našta, dalis jaunų žmonių dar kurį laiką lieka gyventi su tėvais ir taupo būstui.
Pasak FIKS nekilnojamojo turto agentūros ekspertės Gintarės Kriuogaitės, pirmąjį savarankišką būstą žmonės dažniausiai pradeda nuomotis būdami 23–25 metų. Studentai išsikrausto anksčiau, jei studijuoja kitame mieste, tačiau visą nuomos kainą dažniausiai jau moka dirbantys jaunuoliai.
„Dažniausiai tai nėra laisvas pasirinkimas, o finansinė būtinybė. Jaunas žmogus gal ir norėtų gyventi savarankiškai, tačiau paskaičiavęs nuomą, komunalinius ir kitas išlaidas pasirenka dar kelerius metus pagyventi su tėvais ir tuo metu taupyti savo būstui“, – sako ji.
Tokių pavyzdžių nekilnojamojo turto specialistai mato vis dažniau.
Kai būsto klausimas nukelia kitus gyvenimo sprendimus
Būsto klausimas jauniems žmonėms susijęs ne tik su tuo, kiek jie gali sau leisti mokėti už nuomą ar paskolą. Nuo pajamų ir galimybės sukaupti pradinį įnašą gali priklausyti ir tai, kada žmogus ryšis išsikraustyti iš tėvų namų, pradės gyventi savarankiškai ar planuos šeimą.
„Manau, kad būsto prieinamumas tikrai yra vienas iš veiksnių. Žmogus, tik pradėjęs karjerą, dažniausiai pirmiausia nori turėti stabilias pajamas ir išspręsti būsto klausimą. Todėl dalis kitų didelių gyvenimo sprendimų natūraliai nusikelia vėlesniam laikui“, – teigia Kriuogaitė.
Pasak jos, jeigu būsto kainos ir toliau augs sparčiau nei atlyginimai, jauni žmonės ilgiau nuomosis būstą ir vėliau ryšis jį pirkti. Kriuogaitė pastebi, kad toks kelias labiau įprastas Vakarų Europos šalyse, kur ilgalaikė nuoma yra tapusi įprasta gyvenimo dalimi.
Būsto problema – ne tik jaunimo klausimas
„Būsto politika pirmiausia yra valstybių narių, regionų ir savivaldybių atsakomybė. Europos Sąjunga negali pasiūlyti vieno modelio, kuris tiktų visoms šalims. Tačiau ji gali padėti pritraukti investicijas, mažinti nereikalingą reguliavimą, skatinti renovaciją ir dalytis tuo, kas veikia kitose valstybėse“, – sako Saudargas.
Tačiau kol kas daugeliui jaunų žmonių būsto problema sprendžiama ne politiniais planais, o asmeniniais kompromisais. Vieni renkasi mažesnius butus ar gyvenimą su kambariokais, kiti ilgiau lieka tėvų namuose, kad galėtų sukaupti pradinį įnašą.
Donato situacija nėra išskirtinė. Augančios būsto kainos ir nuomos išlaidos reiškia, kad savarankiškas gyvenimas vis dažniau tampa ne pirmuoju žingsniu į suaugusiojo gyvenimą, o tikslu, kuriam reikia ruoštis kelerius metus. Todėl jauniems žmonėms tenka rinktis ne tarp nuomos ir nuosavo būsto, o tarp savarankiškumo šiandien ir galimybės įsigyti būstą ateityje.
Projektą iš dalies finansuoja Europos Parlamentas. Tačiau už turinyje išreikštą nuomonę ar požiūrį atsako tik autorius (-iai); Europos Parlamentas už juos negali būti laikomas atsakingu.
