Loading widget group article_left_top...
Prenumeratoriams

Vienas nori kremuoti, kitas – laidoti: teisininkė paaiškino, kieno žodis bus lemiamas

Aistė Turčinavičiūtė / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.
Aistė TurčinavičiūtėGyvenimo rubrikos žurnalistė
Laidotuvės / Shutterstock nuotr.
Laidotuvės / Shutterstock nuotr.

Artimojo mirtis šeimai tampa ne tik skaudžiu išgyvenimu, bet kartais ir sudėtingu teisinių sprendimų laikotarpiu. Kur laidoti artimąjį? Kremuoti ar ne? Kas turi teisę priimti galutinį sprendimą, jeigu šeimos narių nuomonės išsiskiria?

Loading widget group article_middle_widgets...

Atrodytų, tokiais klausimais atsakymas turėtų būti paprastas – svarbiausia paisyti mirusiojo valios. Tačiau kas nutinka, jeigu žmogus savo norų nebuvo užrašęs? Ar 20 metų kartu gyvenęs, bet nesusituokęs partneris turi tiek pat teisių, kiek mirusiojo vaikai? Ir ar vienas artimasis gali paskutinę minutę sustabdyti jau suplanuotą kremavimą?

Į šiuos ir panašius klausimus portalui 15min atsakė teisininkė, mediatorė Eglė Šiugždinytė.

– Jeigu žmogus prieš mirtį nebuvo išreiškęs savo valios dėl laidotuvių, kas pagal įstatymą turi teisę spręsti, kaip jis bus palaidotas?

– Pirmiausia svarbu atskirti, kas organizuoja laidotuves apskritai ir kas sprendžia būtent dėl kremavimo, nes šiems klausimams įstatymas nustato ne visiškai vienodas taisykles.

Kiekvienas veiksnus ar riboto veiksnumo asmuo turi teisę dar būdamas gyvas pareikšti valią dėl savo palaikų laidojimo ir paskirti laidojantį asmenį. Tokia valia gali būti išreikšta Civilinio kodekso nustatyta tvarka sudarytame testamente arba notaro ar kito įstatymų įgalioto asmens patvirtintame rašytiniame valios pareiškime.