Vos pasibaigia braškių sezonas, prekybos centruose ar turgavietėse su entuziazmu ieškome arbūzų, kurių paprastai valgome į valias, nes esame įsitikinę, kad tai – labai vertingas ir net liekninantis gamtos kūrinys. Maža to, reaguodami į pirkėjų norus, prekybininkai arbūzų siūlo bene ištisus metus.
„Arbūzas nėra jau toks šventas ir toks nekaltas dalykas, kaip daugelis galvoja“, – tvirtina A.Unikauskas ir aiškina, kad 5 kg arbūzo yra 0,5 kg cukraus, o tai – 16,5 karto daugiau nei paros norma.
Kai į organizmą patenka tiek cukraus iš karto, organizmas į kraują išmeta daug insulino tam, kad šis cukrų sudorotų.
„Insulinas yra vienintelis hormonas, kurio paskirtis ir yra kažką daryti su cukrumi, o organizmas, gaudamas daug insulino, imasi nuo jo gintis. Kaip jis tai daro? Mažina jautrumą tų receptorių, kurie reaguoja į tą insuliną. II tipo cukrinis diabetas – tai situacija, kai žmogus savo besaikiu valgymu taip „užknisa“ savo insulino receptorius, kad jie į insuliną nebereaguoja ir kraujyje nuolat būna daug cukraus, nes jis nepanaudojamas“, – aiškina specialistas.
Gydytojo teigimu, daugelyje dietų naudojamą arbūzą drąsiai galima vadinti „antidietiniu“, jeigu jo valgome per daug. Dar vienas populiarus mitas, susijęs su arbūzu, – kad jis naikina inkstų akmenis.
Vis dėlto svarbu paminėti, kad arbūze esama ir organizmui naudingų medžiagų.