„Skatiname apie savo apsisprendimą pasikalbėti šeimoje, domėtis ir diskutuoti. Kai pats žmogus suvokia donorystės prasmingumą, tada jam ir apsispręsti būna lengviau. Transplantacijos laukiančių žmonių gyvybė tiesiogiai priklauso nuo visuomenės nuomonės. Jei visuomenė pritars donorystei, šie žmonės gyvens. O jei ne....?“, – retorinį klausimą pranešime žiniasklaidai užduoda Aušra Degutytė, Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ prezidentė.
Užsienio šalių patirtis
Ispanijoje naudojama „numanomo sutikimo“ organų donorystės sistema dažnai minima kaip sėkmės pavyzdys. Tačiau reikia pabrėžti, kad Ispanijoje toks modelis įsigaliojo 1979 m., bet donorystės sutikimo ir transplantacijų skaičius pradėjo kilti tik po 10–15m. Tas pakilimas buvo susijęs su valstybės požiūrio pasikeitimu į pačią donorystės ir transplantacijos programą, buvo sukurta infrastruktūra, profesionalų komandos, skirtas adekvatus finansavimas techninei bazei ir visuomenės švietimui. Kroatija 2010 m. atliko panašius pakeitimus. Šiuo metu tai dvi pasaulyje pagal transplantacijų skaičių pirmaujančios šalys.
Lietuvoje nėra donorystės srityje dirbančių profesionalių specialistų, todėl visi santykinai neblogi rezultatai pasiekiami dėl neatlygintino gydytojų ir slaugytojų darbo, nors visame pasaulyje tai yra profesionali medicinos šaka, o ne heroizmas, – pasakoja T.Tamošuitis.
Nyderlanduose galima anoniminė donorystė, pavyzdžiui, asmuo, būdamas gyvas, gali padovanoti savo inkstą visiškai jam nepažįstamam žmogui. Šioje šalyje tik dabar priimtas „numanomo sutikimo“ donorystės modelis.
Šiuo metu kokio nors organo persodinimo operacijos laukia apie 400 asmenų. Tai nėra vien tik skaičiai. Šalia kiekvieno laukiančiojo yra jo šeimos nariai, artimieji, draugai. Tai – daug likimų ir daug gyvenimų. Lietuvoje su persodintais organais gyvena apie 900 asmenų. Kasmet atsiranda apie 350 naujų pacientų, kuriems nustoja veikti savi organai: inkstai, širdis, kepenys, kasa ar plaučiai. Per metus atsiranda apie 60 organų donorų. Statistiškai tikimybė atsidurti laukiančiųjų transplantacijos sąraše yra didesnė, nei tapti organų donoru.
Lietuvoje per metus miršta apie 42 tūkst. asmenų. Iš jų – apie 350, kuriems neveikia savi inkstai ir jiems atliekamos dializės procedūros kas antrą dieną po 4 valandas. Šiuo metu dializės atliekamos 1350 asmenims.
