Loading widget group article_left_top...
Prenumeratoriams

Psichologė M.Kuzminskaitė – apie šventinį perdegimą: kaip „surinkti save“ iš naujo

Eglė Dagienė
Šaltinis: Manodaktaras.lt
Kalėdinis liūdesys / Shutterstock nuotr.
Kalėdinis liūdesys / Shutterstock nuotr.

Šis kalėdinis bei naujametinis laikotarpis dažnam sukelia dvejopus jausmus – džiugesys dekoruojant namus, ieškant dovanų artimiesiems, savotiškas pakylėjimas, tačiau kartu ir liūdesys, o kai kuriuos apninka net depresyvios nuotaikos. Kodėl taip nutinka? Apie tai manodaktaras.lt kalbasi su psichologe Monika Kuzminskaite.

Loading widget group article_middle_widgets...

– Tad kodėl šis laikotarpis, rodos, toks dviprasmiškas jausmų atžvilgiu?

– Jei kalbėtume apie konkretų žmogų, atsakyti galbūt būtų galima ir tiksliau. Didelėms grupėms priežasčių gali būti labai daug, o patikimos statistikos surinkti, deja, nėra lengva. Todėl dalinsiuosi savo klientų patirtimis.

Kalėdinis ir naujametinis laikotarpis turi džiaugsmo tradiciją – mes tikimės, ieškome, stengiamės kurti pozityvias emocijas, tam turime laukiamų tradicijų ir vis randame naujų. Ir dažnai šias emocijas išties ir sukuriame – mums patinka atsipalaiduoti, skaniau valgyti, daugiau pirkti, susitikti rečiau matomus žmones.

Monika Kuzminskaitė / Asmeninio archyvo nuotr.
Monika Kuzminskaitė / Asmeninio archyvo nuotr.

Tačiau šalia įsipina ir kita neatskiriama dalis – kai kam nėra, pas ką sugrįžti (matyti, kaip visi, rodos, aplinkui tuo tik ir dalinasi, tik paryškina suvokimą, kad toks džiaugsmas mums nepasiekiamas). Kai kuriems gal atrodo, jog privalo dalintis ir ruoštis daugiau, negu gali, kad šventė turėtų būti švenčiama kitaip, nei tai atrodo kitiems šventės dalyviams. Galiausiai, ilgas ir intensyvus pasiruošimas tiesiog išvargina, o sustoti ir pailsėti atrodo nešventiška ir lyg neleistina.