Loading widget group article_left_top...
Prenumeratoriams

Žinomas hematologas paaiškino, kaip išsivysto limfoma: pavojus gyvybei gali atsirasti per keletą dienų

Ligoninės akimirka / Arno Strumilos / 15min nuotr.
Ligoninės akimirka / Arno Strumilos / 15min nuotr.

Vėžys, neretai vadinamas šiuolaikinės civilizacijos liga, turi daug veidų. Ir nors ne visos jo rūšys vienodai dažnos, vėžio diagnozė žmogui visada didžiulis šokas. Su Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir tranfuziologijos centro vadovu, gydytoju hematologu prof. Laimonu Griškevičiumi kalbamės apie nelabai dažną, tačiau labai nevienalytę vėžio rūšį – limfomą.

Loading widget group article_middle_widgets...

Kokie požymiai rodo grėsmingą ligą

Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 350–500 naujų limfomos atvejų. Pasak pašnekovo, palyginti su kitomis vėžio rūšimis, tai nėra dažnas susirgimas, bet tai viena iš dažniausių ligų, su kuria susiduria kraujo ligų gydytojai. Ji sudaro maždaug trečdalį per metus diagnozuojamų visų kraujo piktybinių ligų.

Tai limfinės sistemos, kuri atsakinga už mūsų imunitetą, liga. Limfinių ląstelių – limfocitų – yra limfmazgiuose, blužnyje, kraujyje, kaulų čiulpuose, tonzilėse, žarnyne, plaučių audinyje ir daugelyje kitų organų. Todėl ir limfoma gali pasireikšti bet kūno vietoje ir organe.