Loading widget group article_left_top...

V.Kernagiui – 70: gerbėjas sukūrė paminklą, kurį pamatysite tik lyjant

Bjelle- Raminta Naujanytė / Arno Strumilos / 15min nuotr.
Bjelle- Raminta Naujanytė / Arno Strumilos / 15min nuotr.

Šiandien, gegužės 19-ąją, maestro Vytautui Kernagiui būtų suėję 70 metų. Paminėti dainuojamosios poezijos pradininko Vytauto Kernagio gimimo metines šeima pakvietė labai originaliai. Šia proga Vilniuje, Gedimino prospekte, prie Lukiškių aikštės esančio paminklo V.Kernagiui – suoliuko, pristatytas lietaus meno kūrinys, ant kurio grindinio specialiais dažais užrašytas antrasis posmas iš V.Kernagio dainos „Tai aš“.

Loading widget group article_middle_widgets...

Specialia technika užrašyti dainos žodžiai grindinyje išryškėja tik lietui lyjant. O saulėtą dieną, esant sausam grindiniui, jie lieka nematomi.

Šiandien, gimtadienio minėjime, menininkas Edvinas Stankūnas, sukūręs šį lietaus kūrinį – užpylė vandenį ant grindinio tam, kad visi susirinkusieji galėtų perskaityti dainos žodžius.

„Su mumis prieš kelis mėnesius susisiekė Austrijoje gyvenantis, ne vienerius metus lietaus meną kuriantis menininkas E.Stankūnas ir pasiūlė tėčio gimtadienio metinėms sukurti pirmąjį Lietuvoje lietaus meno kūrinį. Mums tai pasirodė be galo įdomu ir novatoriška. Pagalvojome, kad tai neabejotinai patiktų tėčiui“, – sako maestro sūnus Vytautas Kernagis.

Lietaus meno kūrinį įgyvendinęs E.Stankūnas sako esąs didelis V.Kernagio muzikos gerbėjas.

„Vieną dieną pagalvojau, kad maestro dainos „Tai aš“ sukurtos strofos tema – lietus – subtiliai įprasmintų ir lietaus meno kūrinį, kuris prabyla tik lietaus metu. Tokio meno kūrinio laikinumas atskleidžia gyvenimo ir akimirkos laikinumą. Nes kūrinys po kelių mėnesių išliks tik fotografijose ir praeinančių žmonių atmintyje. Šis užrašas tarsi asmeninis V.Kernagio kreipimasis į Gedimino prospektu (maestro pamėgtu „Brodu“) lietingą dieną žingsniuojantį praeivį“, – sako E.Stankūnas.

Dainos žodžiai lietaus meno kūrinyje buvo užrašyti V.Kernagio autoriniu šriftu, kuriuo maestro natų sąsiuviniuose užrašydavo kūrinių pavadinimus.

Lietaus meno kūrėjas Edvinas Stankunas / Arno Strumilos / 15min nuotr.
Lietaus meno kūrėjas Edvinas Stankunas / Arno Strumilos / 15min nuotr.

„Šiandien, išryškėjus tėčio eilėms ant grindinio, užrašytoms jo raštu, tikrai atrodė, kad tėtis yra čia pat – su mumis“, – sako maestro sūnus su šeima organizavęs V.Kernagio jubiliejinio gimtadienio minėjimą, kuriame skambėjo atlikėjos Ramintos Naujanytės-Bjellės atliekami V.Kernagio kūriniai. O maestro eiles skaitė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje besimokantys jaunieji aktoriai.

Bjelle- Raminta Naujanytė / Arno Strumilos / 15min nuotr.
Bjelle- Raminta Naujanytė / Arno Strumilos / 15min nuotr.

Ypatingą dovaną šiai progai pristatė „Monetų namai“. Specialiai V.Kernagio 70-ies metų jubiliejaus proga buvo sukurta auksinė moneta su maestro atvaizdu, kurios dizainą kūrė žymus Lietuvos skulptorius Algirdas Kuzma. Monetos averse pavaizduotas V.Kernagio portretas. Reverse iškaldintas karalienės Elžbietos II portretas profiliu.

„Kai „Monetų namai“ paklausė kas, mūsų manymu, turėtų būti kitoje Niujė 2 dolerių ir 50 centų pusėje – Niujė herbas ar Anglijos karalienė – nedvejodami pasirinkome karalienę, – juokiasi maestro sūnus. – Pats procesas buvo be galo įdomus. Reikėjo atrasti labiausiai tinkančią tėčio nuotrauką. Su puikiu skulptoriumi A.Kuzma, kuris sukūrė ir tėčio antkapinį paminklą, mama išstudijavo daugybę Kernagio portretų. Aptarinėjo detales, kaip ausų dydis, akių žvilgsnis ar kurios formos akinius reikėtų vaizduoti bareljefe. Kurie labiausiai atpažįstami, kaip „kernagiški“.

Šalia maestro atvaizdo monetoje iškaldinta gitara ir strazdas, kurio motyvas kartojasi dainuojamosios poezijos pradininko, nepakeičiamo V.Kernagio dainose.

Vytautas Kernagis (jaunesnysis) / Arno Strumilos / 15min nuotr.
Vytautas Kernagis (jaunesnysis) / Arno Strumilos / 15min nuotr.

V.Kernagio dainos „Tai aš“ žodžiai, atgiję ant Gedimino pr. grindinio:

Kai iš dangaus staiga, nelauktas,

Nors visą dieną saulė švietė,

Pradės lietus tau veidą glostyt,

Nenusigąsk – tai aš...