- DOVILĖ KUZMINSKAITĖ
XXX
O paskui – tik migla, į rugsėjį pasviręs dangus
ir pro pienišką prieblandą sunkiasi kvapas rudens,
ir apsnūdusį Vilnių, ir viską, ko darsyk nebus
nuskalauja įnirtusios strėlės vandens,
į alsavimą gatvių įsmingančios taikliai lyg burtas,
tarsi kristų kalbėjimais, žodžiais užpiltų liūtis.
Iš palaikės šviesos ir garuojančios žemės sudurtas
aš esu vien tik miegas užspaudžiantis tavo akis.
Balsuoti galite čia.
Taip pat skaitykite:
