Viduramžių laikų Oksforde norint atrakinti vieną skrynią susirinkdavo trys žmonės. Kiekvienas turėjo savo raktą, ir tik visiems trims susirinkus skrynios turtai išvysdavo dienos šviesą. Skrynios viduje anuomet gulėjo knygos.
Tokia apsauga šiandien atrodo perdėta, bet epochoje iki spausdinimo mašinos atsiradimo knyga buvo brangenybė. Vieną rankraštį perrašyti galėdavo užtrukti mėnesius. Kaip BBC pasakoja Mertono koledžo bibliotekininkė J.Walworth, XIII a. koledžas reikalavo, kad jo nariai dovanotų knygas – panašiai, kaip šiandienos universitetai prašo lėšų iš alumnų.