Loading widget group article_left_top...
Prenumeratoriams

Vakarienė restorano rūsyje: V.Landsbergis reikalavo V.Ušacko pašalinti A.Januškos „valstybininkus“

Šaltinis: 15min
Albinas Januška, Vytautas Landsbergis ir Vygaudas Ušackas / 15min montažas
Albinas Januška, Vytautas Landsbergis ir Vygaudas Ušackas / 15min montažas

2008 metais sulaukęs Andriaus Kubiliaus pasiūlymo tapti užsienio reikalų ministru, Vygaudas Ušackas turėjo užsitikrinti Vytauto Landsbergio paramą. Per trijų valandų pokalbį vieno Vilniaus restorano rūsyje profesorius iškėlė sąlygą. „Profesorius ganėtinai primygtinai pareikalavo, kad iš diplomatinės tarnybos būtų eliminuotas „valstybininkų“ elementas, kuris tuo metu, žiniasklaidos teigimu, buvo administruojamas to paties Albino Januškos“, – rašo Vygaudas Ušackas savo memuaruose.

Loading widget group article_middle_widgets...

Ši istorija aprašoma V.Ušacko atsiminimų knygoje „Diplomatinė misija. Nuo Skuodo iki Baltųjų rūmų“. Leidykla „Vaga“ šią knygą išleis kitą mėnesį, ji bus pristatyta Vilniaus knygų mugėje.

Vygaudo Ušacko knygos viršelis  / 15min montažas
Vygaudo Ušacko knygos viršelis / 15min montažas

15min turi išskirtinę teisę skelbti šios knygos ištraukas. Šįkart skelbiame ištrauką apie V.Ušacko skyrimą užsienio reikalų ministru.

**********

Kai 2008-aisiais rinkimus laimėjo konservatoriai ir liberalai, pastebėjau, kad tai yra būtent ta koalicija, kuri atspindi mano asmeninį požiūrį, polinkį į ekonominę laisvę, individą, įstatymo viršenybę. Diskusijos pirmiausia prasidėjo net ne individualiai, bet viešumoje.

Kaip galimi kandidatai į užsienio reikalų ministro postą tuomet buvo svarstomi Vytautas Landsbergis, Audronius Ažubalis, Emanuelis Zingeris. Kažkuriuo metu greta jų imta minėti ir mano pavardė.

Nors tuo metu tikrai daug bendravau tiek su A.Kubiliumi, tiek su G.Kirkilu, tiek su kitais aktyviai politikoje veikiančiais ir NATO, ES, energetinio saugumo, Afganistano, Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos klausimus svarstančiais asmenimis. Tačiau iš jų tokių insinuacijų negirdėjau.

Tačiau, regis, po pirmojo rinkimų turo, sulaukiau A.Kubiliaus skambučio ir klausimo, ar svarstyčiau prisiimti užsienio reikalų ministro atsakomybę ir portfelį. Atsakiau paprastai, kad nėra pulkininko, kuris nebūtų norėjęs tapti generolu. Nors tuo metu puikiai žinojau, kad dėl šios pozicijos partijos viduje vyko nuožmi konkurencija. Pirmiausia tarp A.Ažubalio ir E.Zingerio, nes jie abu manė esantys verti tapti ministrais.

Galbūt tai ir nulėmė premjero A.Kubiliaus pasirinkimą, kad būtų išvengta vidinių priešpriešų. Vis dėlto reikia suprasti ir tai, kad nors sulaukiau A.Kubiliaus pasiūlymo, galutinis partijos sprendimas gimė po mano susitikimo su profesoriumi V.Landsbergiu. Kalbėdamasis su A.Kubiliumi išgirdau, kad jei mane domintų pasiūlymas, pirmiausia reikėtų tai aptarti su profesoriumi. Grįžau į Vilnių ilgesniam savaitgaliui. Paskambinau ir pakviečiau profesorių vakarienės.

Taip sutapo, kad jis pats pasirinko vietą greta mano namų – restoraną „Bastėja“.