Skambus statusas ar reali investicija į kultūrą?
Auditorijoje teirautasi, ar be pavadinimo, šis statusas suteiks finansinių naudų.
Anot laikinas vadovės pareigas einančios Rūtos Elijošaitytės-Kaikarės, savivaldybė šiam projektui skirs 70 tūkst. eurų per metus, už kuriuos literatūros bendruomenė turės vykdyti keliamus tikslus. Kalbėtoja patikino, kad kūrėjai už dyką nedirbs.
Jau nuo šio rudens planuojama įkurti pasaulyje populiarias rašytojų rezidencijas, truksiančias apie mėnesį.
„Pradžioje įkursime vieną arba dvi, bet vėliau planuojame ir daugiau. Paprastai tokių atskirčių nėra, tačiau mąstome apie rezidencijas suaugusiems ir vaikams“, – žadėjo R.Elijošaitytė-Kaikarė.
Patikslinti, kur ir kokiose patalpose vadovė patikslinti negalėjo, bet pažymėjo, kad pinigai bus skirti patalpų nuomai ir honorarams.
Literatūrologė bei literatūros tarybos prie Kultūros ministerijos narė Aistė Kučinskienė mano, kad svarbu ne tik inicijuoti, bet ir stiprinti jau esančius projektus:
„Turėti nekomercinių knygynų, muziejų ir kitų bendruomenių iniciatyvų yra svarbu, bet verta pamąstyti, kaip jiems išgyventi. Galbūt jau esantiems knygynams suteikti lengvatinių nuomos sąlygų tam, kad jie gyventų ne tik iš kavos ir arbatos, o to, ką jie iš tiesų veikia.“
Jos požiūriu, reikėtų daugiau reprezentacinių iniciatyvų – užrašų, eilėraščių, stendų, parodančių, kad Vilnius yra skaitančių žmonių miestas. „Tai galėtų būti aktualu ir turistams bei nereikalautų didelių kaštų“, – pažymėjo A.Kučinskienė.
Diskusija dėl Venclovų namų-muziejaus
Buvęs kultūros ministras bei literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas pažymėjo, kad literatūros infrastruktūros Vilniuje yra „minimalios ir nišinės, tradicinės arba komercializuotos“.
„Mano požiūriu, Vilniuje reikėtų keisti esamas infrastruktūras į šiuolaikinio literatūros miesto vertę atitinkančias. Tai, kas numatoma „UNESCO literatūros miesto“ programoje, man visiškai nesutampa su tuo, ką daro savivaldybė, svarstydama Vilniaus literatūrinių muziejų ateitį. Kalbu apie Venclovų namus-muziejų, Vinco Krėvės bei kitų muziejų likimus.“
M.Kvietkauskas tikino, kad paskambinęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai Donaldai Meiželytei, ji patvirtino, kad vienas iš planų – muziejaus uždarymas ir pastato pardavimas aukcione.
„Žinodamas kontekstą nesuprantu tokio plano, kuomet jau egzistuojanti infrastruktūra ne modernizuojama, ne keičiamas jų naratyvas, bet svarstomas naikinimas. Kaip pristatyti save pasauliui uždarant literatūros muziejus?“ – klausimą kėlė buvęs kultūros ministras.
15min su politike kol kas nepavyko susisiekti.
Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkės pavaduotoja bei literatūros tarybos prie Kultūros ministerijos narė Aušra Kaziliūnaitė taip pat komentavo situaciją dėl literatūros muziejų:
„Vakar taryboje kalbėjome, kad jeigu keliamos tokios idėjos apie literatūros muziejų nukenksminimą ar, kaip gražiau buvo parašyta „rentabilumo įvertinimą“, tai prieštarauja UNESCO literatūros miesto taisyklėms. Rodos, kad miestas siekia ne didingi, o kaip tik mažinti literatūros infrastruktūrą mieste.“
Renginyje dalyvavusi Vilniaus savivaldybės mero pavaduotoja Renalda Rutkauskaitė teigė, kad diskusijos tik prasideda ir jos yra inicijuotos iš savivaldybės pusės.
„Į Donaldos komentarus negaliu atsakyti, bet manau, kad čia dar tik diskusijų pradžia. Tikiuosi, kad bus priimti protingi sprendimai“, – sakė M.Valančiauskienė.
R.Elijošaitytė-Kaikarė sakė negalinti šio klausimo pakomentuoti, tačiau pažadėjo įsitraukti į ateityje vyksiančias diskusijas.
Nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė įsiliejo į diskusiją:
„Labai gerai, kad ponas Kvietkauskas iškėlė klausimą, ir labai gerai, kad savivaldybė patikino, kad tai diskusijos pradžia. Manau, kad literatūros bendruomenei yra pats laikas pradėti diskusijas apie muziejaus ateitį. Faktas yra toks, kad Venclovų namai-muziejus yra mažai lankomas, vadinasi ši papildoma infrastruktūra turi būti įveiklinta bei būti naudinga vilniečiams. Nemanau, kad savivaldybė tokiu atveju prieštarautų.“
Ambicingi Vilniaus literatūriniai tikslai
Kūrybinių miestų tinklą sudaro 246 miestai iš 72 šalių, iš kurių literatūros titulą turi 42 pasaulio miestai. Kasmet vis kitame mieste susirenkama į kongresą, dalinamasi praktiniai patarimais bei kontaktais.
Priimant naują narį keliami tam tikri tikslai. Vilnius privalės:
- tapti literatūros centru, jungiančiu aplinkinių šalių literatūros miestus;
- kurti ilgalaikes kultūros ir kūrybines strategijas, rezidencijų programą bei vystyti kūrėjams palankia infrastruktūrą;
- priimti ir palaikyti rašytojus iš konfliktinių zonų;
- kurti turistines literatūros programas,
- palaikyti ugdymą literatūra;
- palaikyti profesionalios literatūros lauką;
- kurti biblioterapijos programas pažeidžiamoms grupėms.
Kaip bendruomenei pristatė laikinas vadovės pareigas einanti Rūta Elijošaitytė-Kaikarė, Vilnius pasirinko tris strategines kryptis:
- profesinį palaikymą;
- ugdymą literatūra;
- literatūrinio Vilniaus populiarinimą.
Suformuota ir patariamoji taryba. Pirmininke tapo E.Tamošiūnaitė, prie komandos prisijungė Žemartas Budrys, vertėjas ir rašytojas Marius Burokas, Vilniaus savivaldybės mero pavaduotoja Milda Valančiauskienė bei rašytoja ir skaitymo skatinimo projektų iniciatorė Kotryna Zylė.
Organizacijos steigėja yra Vilniaus miesto savivaldybė.