Lietuvių literatūroje buvo ir anksti ją apleido nemažas būrys talentingų, jaunų iš gyvenimo išėjusių rašytojų.
Bet tik V. Mačernis, teišgyvenęs dvidešimt trejus metus, yra lietuvių literatūros klasikas, viena iš centrinių figūrų XX amžiaus vidurio literatūros istorijoje.
2021-ieji paskelbti poeto V. Mačernio metais. Minimos šimtosios vieno jauniausių lietuvių literatūros klasikų gimimo metinės, prisimenant jo trumpą gyvenimą, tragišką žūtį ir vertingą kūrybinį palikimą. Vizijos, poetiniai siekimai, filosofinės mintys, patyrimai – V. Mačernio poezijoje nėra konkrečių istorinių, socialinių laiko atgarsių – okupacijų, karo.
V. Mačernis gimė 1921 m. birželio 5 d. Šarnelėje, netoli Žemaičių Kalvarijos. 1939 m. baigė Telšių Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimnaziją, Vytauto Didžiojo universitete pasirinko studijuoti anglų kalbą ir literatūrą, įsitraukė į jaunųjų literatų veiklą.
1940 m. persikėlė į Vilniaus universitetą, pagrindine specialybe pasirinko filosofiją. Lankė ir lituanistikos paskaitas, dalyvavo „Šatrijos“ draugijoje. Susipažino su teisę studijavusia Brone Vildžiūnaite, su kuria vėliau susižadėjo, bet taip ir nespėjo susituokti. Bronei parašyti Vytauto laiškai – svarbiausi jo dvasinių išgyvenimų, pakilimų ir krizių, kūrybos psichologijos liudininkai.
1943 m. Vilniaus universitetas okupacinės valdžios buvo uždarytas, V. Mačernis grįžo į Šarnelę. 1944 m. spalio 7 d. Žemaičių Kalvarijoje jį pakirto atsitiktinė artilerijos sviedinio skeveldra. Palaidotas ant tėviškės kalnelio, kurį labai mėgo nuo vaikystės.