Loading widget group article_left_top...
Prenumeratoriams

Branduolinė estetika: kaip atominis pavojus audrina mūsų vaizduotę?

Kadras iš filmo „Daktaras Streindžlavas, arba kaip aš nustojau jaudintis ir pamilau atominę bombą“ / Vida Press nuotr.
Kadras iš filmo „Daktaras Streindžlavas, arba kaip aš nustojau jaudintis ir pamilau atominę bombą“ / Vida Press nuotr.

Branduolinė energetika ir jos pavojai reflektuojami menininkų jau ne vieną dešimtmetį. Labiausiai Šaltojo karo metu išryškėjusi atominio karo baimė šiandienos kontekste – Putino agresijos Ukrainoje – vėl sugrįžta. 15min kalbina menotyrininkę dr. Linarą Dovydaitytę, tarptautinio projekto „Branduolinės erdvės: atominio kultūros paveldo bendruomenės, materialumai ir vietovės“ tyrėją.

Loading widget group article_middle_widgets...

– Kaip esate minėjusi, branduolinė estetika nėra naujas dalykas. Kodėl ji taip įaudrina mūsų vaizduotę?

– Branduolinė estetika arba atominė tematika mene ir kultūroje atsirado sulig branduolinio mokslo ir technologijų pradžia. Fizikiniai radiacijos ar atomo branduolio sandaros atradimai dar XX amžiaus pradžioje įkvėpė ne vieną modernų menininką ieškoti būdų, kaip, pavyzdžiui, atvaizduoti naują tikrovę – tai, kas nematoma, ko juslėmis nepatirsi.

Populiariojoje kultūroje atominės eros entuziazmą turbūt geriausiai atspindi plačiai paplitę atominio sprogimo „grybo“ vaizdai. Praėjusio šimtmečio šeštajame dešimtmetyje Las Vegase galėjai susiplanuoti vestuvių fotosesiją tokio „grybo“ fone pagal iš anksto skelbiamą antžeminių branduolinių bandymų kalendorių!