Loading widget group article_left_top...

„Mūsų šaknys“ – kas yra šiandienos Kuršių nerijos bendruomenė?

Juodkrantiškė Albina Leitoninė (Žilinkaitė) ant mamos kelių prie namo Plioplių kaime / Asmeninio albumo nuotr.
Juodkrantiškė Albina Leitoninė (Žilinkaitė) ant mamos kelių prie namo Plioplių kaime / Asmeninio albumo nuotr.

Jau penktą kartą pamario krašto bendruomenę suburianti Neringos muziejų iniciatyva – paroda „Muziejų kuriame kartu“, duris atvers lapkričio 11 d. (antradienį), 17.30 val. Kuršių nerijos istorijos muziejuje (Pamario 53, Nida), švenčiant 588-ąjį Neringos miesto gimtadienį, skaičiuojamą nuo 1437 m. lapkričio 11-osios, kai istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą iškilo Nidos vardas.

Loading widget group article_middle_widgets...

Šių metų gyvosios istorijos paroda kviečia patyrinėti ir artimiau susipažinti su šiandienos Kuršių nerijos bendruomene. Neabejotinai, pamario smėlyje dar gyvybingos senbuvių – Rytprūsių gyventojų šaknys. Tačiau istorinės aplinkybės lėmė, kad šiandien Mažojoje/Prūsijos Lietuvoje išsiraizgęs plačios geografijos gyventojų kilmės tinklas, kurių šaknys ir pošakniai siekia ne tik įvairius Lietuvos regionus, bet ir atokius Astrachanės, Buriatijos-Mongolijos kraštus ir kitus kraštus.

Kalmykų arbata iš Astrachanės / Asmeninio albumo nuotr.
Kalmykų arbata iš Astrachanės / Asmeninio albumo nuotr.

Kuršių nerijos bendruomenė, įsitraukusi į kūrybinį parodos rengimo procesą, pasidalino asmeninėmis istorijomis bei jas įkūnijančiais daiktais ir fotografijomis – šeimų „relikvijomis“, liudijančiomis jų kilmės šaknis.

Tarp parodos eksponatų išvysite ir iš nuotraukų albumo mus stebinčius Kuršių marių žvejus Sakutį (Sakuth), Radmacherį bei kitus senbuvius, pokariu Plioplių kaime (Marijampolės apskr.), o vėliau – Juodkrantėje, kasdienį maistą tiekusią lėkštę, bemaž pusšimtį metų skaičiuojančią ir vis dar Nidoje su pienu, sviestu bei druska geriamą „kalmykų“ arbatą (Kalminsky), parsigabentą iš vaikystės Astrachanės, ir dar daugelį kitų objektų, lig šiol saugančių jautrų ir stiprų jų savininkų ryšį su asmenine ar šeimos istorija.

Šį kartą paroda ypač „muzikali“. Joje išvysite kelias iš skirtingų Lietuvos vietovių į neriją atkeliavusias armonikas ir jų „giminaitę“ – koncertiną, kurių skambesys emociškai jungė buvusį gyvenimą „žemyne“ su nauja realybe Kuršių nerijos „saloje“.

Nidiškio Ramučio Kaškevičiaus šeimos relikvija – senelio Pranciškaus iš Dvirėžių kaimo armonika / Asmeninio albumo nuotr.
Nidiškio Ramučio Kaškevičiaus šeimos relikvija – senelio Pranciškaus iš Dvirėžių kaimo armonika / Asmeninio albumo nuotr.

Parodoje bus eksponuojama kelios dešimtys objektų, todėl Neringos muziejai nuoširdžiai kviečia visus, neabejingus daugiasluoksnei Kuršių nerijos istorijai ir kultūrai, į parodos „Muziejų kuriame kartu ’25: Mūsų šaknys“ atidarymą lapkričio 11 d. 17.30 val. Kuršių nerijos istorijos muziejuje.

Paroda veiks iki 2026 m. vasario 13 d.