Prieš du dešimtmečius į Neringą atvykę muzikantai buvo jauni ir entuziastingi kūrėjai, šiandien jie žinomi menininkai Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje, Graikijoje ir Lietuvoje.
Prieš 20 metų, kai Lietuva tapo Europos Sąjungos ir NATO nare, ant Vilniaus rotušės laiptų Roko Zubovo ir Mindaugo Bačkaus galvose kilo mintis suburti bendraminčius ir surengti analogų neturinčią muzikos šventę gražiausioje Lietuvos vietoje.
Įkvėpė Arvydo Malcio kūrinys
Arvydo Malcio kūrinys „Nepaklusnumo žemė“ įkvėpė ir padiktavo festivalio pavadinimą. Taip gimė „Nepaklusniųjų žemė“, vėliau tapusi tarptautiniu muzikos festivaliu „N žemė“.
Festivalio turinį sufleravo ir Neringos istorijos – pašto ir smuklės savininko Georgo Dovydo Kuverto, nepaklususio gamtos stichijai ir sodinusio Neringos mišką, legenda.
Nepaklusnumas muzikoje buvo nukreiptas į rutiną, stereotipus, sustabarėjusias tradicijas ir muzikos formas. Vėliau įsiliejo labai svarbi ekologijos tema bei noras išprovokuoti laisvą žmonijos apsisprendimą daryti ką nors, nuo ko pasaulis taptų gražesnis.
Šiemet festivalį Ludwigo van Beethoveno Likimo simfonija pradės Vilhelmas Čepinskis, „Camerata Solaris“ bei Šiaulių miesto sinfonietta. Vieno žinomiausių vokiečių kompozitorių kūrinys prasideda keturių natų įžanga, arba „likimo motyvu“, kuris Antrojo pasaulinio karo metais nacių okupuotai Europai BBC radijo bangomis skleidė tikėjimą ir viltį.
Šiuo metu pasaulis vėl išgyvena chaoso, brutalumo, nevilties situaciją. Pavojų ir karo akivaizdoje iškyla gyvybiškai svarbūs žmogiškumo, pergalės, taikos ir laisvės siekiai.
Septynias dienas festivalio dalyviai keliaus po teatralizuotus kabaretus, Nidos kopomis, kvies stebėti Charlie‘io Chaplino filmų taperius, mėgautis vidurnakčio sonetais ir kamerine, laiko patikrinta muzika.
Trys festivalio renginiai – be bilietų
Neringoje, muzikuojant nepaklusniesiems, niekada netrūko gero ūpo, muzikos ir, kaip dabar sakoma, „draivo“. Kadaise į nepaklusniųjų festivalius buvo galima patekti švarinant Neringos paplūdimius ir miškus, surinkus maišelį šiukšlių. XX festivalio organizatoriai į tris festivalio renginius kviečia ateiti be bilietų.
Be Valstybės dienos koncerto, Švyturio valdymo name (Švyturio g. 1, Nida) bus atidaryta grafikės ir iliustratorės Jūratės Stauskaitės paroda, skirta Tomo Sakalausko knygos „Čakona: užmario smėlio kalnai ir XXX vizijų“ 30-mečiui.
Ištraukas iš knygos skaitys aktorius Andrius Bialobžeskis.
Festivaliui persiritus į antrą pusę, liepos 10 dieną, visų lauks du puikūs choreografai Daphnis Kokkinos ir spektaklio „Klajojančios kopos“ idėjos autorė Agnija Šeiko. Spektaklis, kurio premjera įvyko festivalyje „N žemė“ prieš ketverius metus, Parnidžio kopos scenovaizdyje bus rodomas dvi dienas.
Pristatomas dokumentinis filmas „Sala“
Dedikacijos festivalio sukakčiai atsispindės koncertų programose, ypatinguose pasimatymuose, dalyvių ir neringiškių susitikimuose. 20-mečio atminties perlai rimtai ir su humoru skleisis festivalio sukakties proga pristatomame dokumentiniame filme „Sala“.
Premjeros dieną vyks diskusija su šio filmo herojais, istorijų liudininkais ir filmo kūrėjais.
Keletą metų iš eilės nepaklusnieji gyvendavo Preiloje, apsistodavo svečių namuose „Preilos gelmė“. Ant marių kranto esančiuose namuose buvo gaminami pusryčiai, ruošiamasi koncertams, augo vaikai, o virtuvėje vyko pokalbiai iki ryto.
Tas koridorius, sako R. Zubovas, rodydamas antrajame aukšte esančią terasą su vaizdu į marias, buvo labiausiai visų fotografuojama vieta. Kiekviename telefone, kiekvienoje kameroje yra užfiksuotas šis vaizdas. Viešbučio koridorius su šviesa tunelio gale užfiksuotas ir dokumentiniame filme.
„Buvau pakerėtas Preilos. Apskritai galimybė groti su talentingais muzikantais Neringoje yra likimo dovana“, – sako klarnetininkas Rogeris Arve Vigulfas iš Norvegijos.
Į festivalį atvykstantys muzikantai neslepia artėjančio susitikimo su senais bičiuliais jaudulio.
„Kai pradėjome festivalį, mūsų septynių galvos ir širdys buvo sausakimšos idėjų, kurios grūdosi vienoje vietoje tarsi gyvybinė energija žiedo pumpure. Vėliau prie mūsų prisijungė dar daugiau žmonių. Daug ypatingų patirčių scenoje, dar daugiau neįkainojamų draugysčių. Į festivalį vykstu su jauduliu, lūkesčiais ir didžiausiu džiaugsmu“, – sako pianistė Sonata Zubovienė.
Festivalis, kuriame išsipildo kūryba
20 metų trunkanti bičiulystė ir muzikinės, kūrybinės patirtys įsirėžė kiekvienam buvusiam festivalyje, įsitikinęs Lietuvoje gyvenantis norvegas, baritonas Steinas Skjervoldas. „Tai buvo linksma, nuostabi, varginanti, duodanti, imanti ir visada, visada kelianti iššūkių kelionė. Labai džiaugiuosi, kad šiais metais mane vėl pakvietė groti kabareto muziką ir vidurnakčio sonetų koncertą. Labai skirtingi dalykai – kaip ir turi būti!“ – sako jis.
Smuikininkė Rasa Vosyliūtė sako dažnai menanti vasaras Neringoje.
„Man šis festivalis yra vertybė labiausiai dėl to, kad jame iš tikrųjų išsipildo kūryba.
Nuostabiausios muzikantų atostogos, kai gali visą naktį diskutuoti apie muzikos filosofiją, kai gali eksperimentuoti, sugretinti, jungti įvairius kompozitorius ir kūrinius. Kiek atradimų, atsivėrimų ir praregėjimų!“
„Mano prisiminimai, – juokiasi pianistas R. Zubovas, – patys įvairiausi. Bandau rikiuoti mintis, bet visos atrodo banalios. Tiesą sakant, tai M. Bačkaus nuopelnas ir kaltė, kad festivalis išgyveno ir galime vėl susitikti. Vėl Mindaugo karūnavimą minėsime drauge ir dabar ta šventė įgauna dar daugiau prasmių.“
XX tarptautinis muzikos festivalis „N žemė“ vyks Neringoje liepos 6–12 dienomis.