Loading widget group article_left_top...
Prenumeratoriams

„Čia pūva Antano kaulai“: ką rašydavo lietuviai ant paminklų prieš 200 metų?

Gabrielė Navickaitė / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.
Gabrielė NavickaitėTyrimų žurnalistė
Metaliniai kryžiai Žemaitijoje XIX - XX a. / Gabrielės Navickaitės  / 15min nuotr.
Metaliniai kryžiai Žemaitijoje XIX - XX a. / Gabrielės Navickaitės / 15min nuotr.

„Pasimelsk prietėliau už jo ir už jo moters dūšę“, – tokios mums neįprastos frazės puošia XIX a. metalinius kryžius. Daugelis jų apleisti, neprižiūrimi mena senąją, nenormintą lietuvių kalbą, primena jau nebevartojamus žodžius, kuriais kalbėjo Mažvydas ir Donelaitis.

Loading widget group article_middle_widgets...

„Gulu palaidotas gražei ir miegu labai salzei szioj zemes“ – tokius dažnai sunkiai perskaitomus užrašus galime pamatyti ant senųjų, metalinių XIX a. kryžių Žemaitijoje bei Mažojoje Lietuvoje. Dailėtyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė, Vilniaus dailės akademijos lektorė Jolanta Zabulytė teigia, kad šie kryžiai ypatingi tuo, kad jie – tam tikro Lietuvos laikmečio paminklai, atspindintys tuometinį žmonių skonį bei ekonominę situaciją.

Mūsų krašte šitokie kryžiai paplito XIX a. II pusėje – XX a. I pusėje ir buvo gaminami iki I pasaulinio karo.