Loading widget group article_left_top...

Į Klaipėdą bus grąžinti legendinio sukilimo vado palaikai

Aurelija Jašinskienė / Tomo Pikturnos nuotr.
Aurelija JašinskienėAktualijų žurnalistė Klaipėdoje
Klaipėdos sukilimo vadas Jonas Budrys-Polovinskas (sėdi centre). / Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.
Klaipėdos sukilimo vadas Jonas Budrys-Polovinskas (sėdi centre). / Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

„Lietuvai tuo metu tai buvo beprotiškai svarbus klausimas“, – taip apie 1923-iųjų sausio 15-osios sukilimą kalbėjo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus vadovas doc. dr. Jonas Genys. Artėjantys metai yra paskelbti Klaipėdos krašto metais, vienas svarbiausių įvykių – sukilimo operacijai vadovavusio Jono Budrio-Polovinsko ir jo žmonos palaikų pargabenimas iš JAV.

Loading widget group article_middle_widgets...

Kaip teigė Klaipėdos vicemeras Arvydas Cesiulis, apie palaikų pargabenimą į Klaipėdą buvo kalbėta kelerius metus, tačiau pasiekimų nebuvo. Dabar tuo rūpintis pradėjo Užsienio reikalų ministerija. Meras Vytautas Grubliauskas užtikrino, kad palaikai bus palaidoti kitąmet, tačiau tiksli data dar nežinoma, kaip ir vieta. Dėl jos dar vyksta diskusijos.

Jonas Budrys (iki 1922 m. Jonas Polovinskas, 1889 m. gegužės 10 d. Kaune – 1964 m. rugsėjo 1 d. Niujorke) – Lietuvos žvalgybininkas ir diplomatas.

Nuo 1921-ųjų tarnavo Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo Žvalgybos skyriuje, nuo spalio – skyriaus kontržvalgų dalies vadas.

Generalinio štabo pasiųstas 1922-ųjų pabaigoje vyko į prancūzų administracijos valdomą Klaipėdos kraštą įvertinti galimybę surengti sukilimą.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje eksponuojamas sukilimo vado Jono Budrio-Polovinsko asmeninis ginklas. / Aurelijos Jašinskienės/15min.lt nuotr.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje eksponuojamas sukilimo vado Jono Budrio-Polovinsko asmeninis ginklas. / Aurelijos Jašinskienės/15min.lt nuotr.

Paskirtas Klaipėdos krašto sukilimo kariniu vadu, 1923 m. sausį vadovavo Kaune sudarytai Ypatingosios paskirties rinktinei, veikusiai Klaipėdos krašte. 1923-iaisiais paskirtas Klaipėdos krašto Lietuvos įgaliotinio patarėju, vėliau įgaliotiniu. 1924–1925 m. dirbo Klaipėdos krašto gubernatoriumi.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje galima išvysti jo asmeninį ginklą, nepublikuotus atsiminimus.