Loading widget group article_left_top...
Prenumeratoriams

LKB kronikos patirtis: kaip atsirado „tylos Bažnyčia“ sovietmečiu

Kard. Sigitas Tamkevičius
Šaltinis: Kultūros barai
LKB kornikų leidėjai / Lrs.lt nuotr.
LKB kornikų leidėjai / Lrs.lt nuotr.

Nuslopinus partizaninį judėjimą, sovietinei valdžiai Lietuvoje liko svarbiausia rakštis – Katalikų Bažnyčia, kuri ugdė laisvus, Tėvynę mylinčius ir jai laisvės trokštančius žmones. Okupantas suprato tai, ko dažnai nesupranta net laisvos Lietuvos kai kurie politikai, tarsi atstovaujantys laisvei, bet bandantys Bažnyčią išstumti į paribį ir padaryti ją „tylos Bažnyčia“, kokia ji buvo sovietmečiu.

Loading widget group article_middle_widgets...

Po Stalino mirties trumpą laikotarpį buvo šioks toks atlydys, iš lagerių pradėjo grįžti nuteistieji, leista konsekruoti du vyskupus – Petrą Maželį ir Julijoną Steponavičių. Tačiau valdžioje įsitvirtinęs Nikita Chruščiovas labai greitai uždegė žalią šviesą KGB veiklai.

Nesutikęs bendradarbiauti su KGB, vysk. Vincentas Sladkevičius 1959 m. buvo ištremtas į Nemunėlio Radviliškį, ten praleido 23 metus. Vysk. Julijonas Steponavičius, atsisakęs paklusti sovietinės valdžios reikalavimams – uždrausti kunigams katekizuoti vaikus, jaunimui dalyvauti bažnytinėje veikloje: patarnauti šv. Mišiose, dalyvauti procesijose, chore – Religijos reikalų tarybos (RRT) įgaliotinio Justo Rugienio potvarkiu 1961 m. buvo nušalintas nuo vyskupo pareigų ir ištremtas, ten išbuvo 29 metus.